Force

23 Dalis

Nežinau, kiek laiko praėjo nuo tada, kai nuėjau miegoti, bet kai pramerkiu akys, aš vis dar viena kambaryje. Galbūt Kristoferis vis dar apačioje? Arba jis tiesiog liks miegoti kitame kambaryje.

Apsivertusi ant šono, pasižiūriu pro langą. Šiandien mėnulis neįtikėtinai didelis ir skaistus. Jei bučiau namuose, turbūt išeičiau į lauką ir leisčiau jo spinduliais mane apšviesti. Kai buvome su Oskaru maži, mūsų tėtis, naktį mumis išsivedė į lauką. Jis buvo į tuščius butelius pripylęs vandens ir padėjęs prie supynių. Iš karto nesupratome kam jie skirti, bet tada jis paaiškino, kad žaisime vandens karą. Žaidėme iki pat ryto, iki kol pabudo mama ir pamatė visa tai. Nors ji ir bandė pykti ant mūsų, bet tėtis mums padėjo išvengti bausmės ir visą ugnį prisiėmė ant savęs. Ta naktis buvo viena geriausiu mano gyvenime ir tuo momentu maniau, kad taip galėsime daryti dažniau. Deja...

Išgirdusi, kaip prasidaro duris, greitai atsisuku. Pro duris įeina tamsus šešėlis ir aš nesu įsitikinusi, kas tai per žmogus.

-Viskas gerai, čia aš,-išgirstu pažįstamą balsą. Kristoferis įjungia šviesą ir kelioms sekundėms aš stipriai užmerkiu akys.-Atleisk,-sušnabžda. Galiausiai pramerkiu akys ir nužvelgiu jį. Drake stovi atsirėmęs į sieną ir bando nusiauti batus.

-Ar tu girtas?-paklausiu ir pakylu iš lovos. Jaučiausi kiek nejaukiai stovėdama prieš jį tik su marškinėliais ir apatiniais, bet stengiuosi ignoruoti šį jausmą bei prieinu prie jo.

-Taip, ir?-sumurma.

-Tau nereikėjo gerti,-tiesiu ranką link jo norėdama jam padėti, bet greitai ją patraukia.

-Tau neturėtu rūpėti,-pasižiūri į mane ir vienu momentų pamanau, kad jis tuoj nugrius.-Eik miegoti.

-Aš tik noriu padėti.

-Padėsi, kai eisi miegoti ir nenervinsi manęs,-pavarto akys. Kodėl jis piktas? Aš jam nieko nepadariau. Jis turėtu būti su manimi malonesnis, bet elgiasi taip, lyg aš turėčiau klausyti jo nurodimų.

-Tu negali nusiauti batų, jau nekalbu apie nusirengimą. Tau reikia mano pagalbos,-pakeliu antakį. Jis vėl kažką suburba sau po nosimi, bet man nepavyksta suprasti.-Einam,-atsidustu ir nuvedu jį iki lovos. Jis krenta į ją, kaip rastas į vandenį ir susidėjęs rankas virš galvos, užsimerkia. Atrodo pagalbos iš jo nesulauksiu.

Nuaunu jam batus ir padedu prie lovos. Prikandusi lupą, pasižiūri į jį, bet jis vis dar užsimerkęs. Ar turėčiau jam nuvilkti kelnes? Žinau, kad turiu, bet tai per daug intymu.

-Krisai, tau reiktu nusivilkti drabužius, nes bus nepatogu miegoti,-pajudinu jį, bet jis nereaguoja. Atvirkščiai, pasigirsta tylus knarkimas, kuris duoda man suprasti, kad jis užmigo.

Gyliai įkvepiu ir atsegu jo kelnes. Tikiuosi ryte jis nieko neatsimins ir pagalvos, kad pats nusirengė, nes kitaip man bus labai gėda. Nuvilkusi jo kelnes, sulankstau ir padedu ant kėdės. Atsegusi marškinius, bandau jį pasodinti, kad būtu patogiau juos pašalinti, bet jis velniškai sunkus.

-Po velniais,-sumurmu. Po kelių nesėkmingų bandymų, man pagaliau pavyksta jį pasodinti. Kristoferis padeda savo galvą man ant peties ir aš nenorėdama jo pažadinti, lėtais judesiais nuvelku marškinius. Lėtai jį paguldžius, atsikvepiu ir leidžiu sau jį nužvelgti. Nors žinau, kad dabar atrodau, kaip iškrypėlė, bet negaliu susivaldyti. Jis labai gražus vyras.-Gerai, meškine, judinkis,-suimu jam už rankos ir bandau paguldyti į kairę lovos pusę, kad galėčiau ir aš atsigulti šalia.

-Ššš,-jis pramerkia akys ir prideda savo pirštą prie mano lupų.

-Kas ššš?-susiraukiu, bet jis nieko man neatsako ir nusisuka ant šono. Atsidustu ir apėjusi lovą, atsiguliu dešinėje pusėje. Nors lova ir yra didelė, su juo girtu aš vos turiu vietos, kur gulėti. Niekada nemaniau, kad man teks pamatyti girtą Kirstoferį Drake, bet galiu pasakyti, jog tai gana linksma. Spėju jis daug išgėrė, jei net nesugeba nusirengti.

-Lėja?-išgirstu jį šnabždant. Atsisuku į jį ir bandau įžiūrėti jo akys, bet net ir ryškus mėnulis jų neapšviečia.

-Kas?-paklausiu.

-Manau vemsiu.

-Tikrai?-greitai atsisėdu. Jis tik išleidžia keistą garsą ir to man užtenka, kad nubėgčiau į vonią, ieškoti kokio kibiro. Deja nieko nerandu, tad man belieka du variantai: arba eiti į virtuvę pasiimti kokį dubenį, arba bandyti jį atsitempti iki vonios. Nenoriu leistis žemyn, nes nežinau, kas ten vyksta. Bijau, kad taip atrodydama kažką sutiksiu, o labiausiai bijau, kad tas kažkas gali būti Dave.

Grįžusi į kambarį, prieinu prie jo, bet jis ir vėl miega. Tikėkimės jo daugiau nesupykins. Lėtai grįžtu į lovą ir atsisuku į jo pusę. Nesuvokdama savo veiksmų, ištiesiu ranką link jo ir paliečiu jo skruostikaulį. Jis nesujuda ir aš nevaržydama savęs nusileidžiu iki jo žandikaulio pajausdama trumpus barzdos plaukelius. Po velniais, tai keista, bet aš negaliu savęs sustabdyti. Jaučiuosi, kaip paauglė, kuri slaptomis svajoja apie kokį vaikiną, tik mano atveju, tai visas vyras. Susivokusi, nustoju tai daryti ir man norint atsitraukti, jo ranka sučiumpa manąją.

-Nesustok,-sušnabžda ir vėl priglaudžia mano delną prie savo skruosto. Pasimetu, bet vykdau jo prašymą ir vėl pajudinu ranką. Per kūną perbėga malonus virpuliai, kai jis uždeda savo ranką man ant liemens ir prisitraukia prie savęs. Dabar mūsų kūnai glaudėsi vienas prie kito ir aš pagaliau galiu matyti jo žalias akys.-Nesustok,-jis vėl pakartoja. Priglaudžiu savo delną jam prie skruosto ir trumpam nuleidžiu akys prie jo lupų. Nemeluosiu, noriu jį pabučiuoti, bet bijau. O jei jis mane atstums?

-Ar jautiesi geriau?-tyliai paklausiu, bet kai tik vėl pasižiūriu į jo akys, jis priglaudžia savo lupas prie manųjų.

Atleiskite, kad buvau dingusi, neturėjau interneto :/ Šiek tiek įterpiau romantikos, tikiuosi patiks. Nepamirškite paspausti VOTE ir pakomentuoti :>>>