Force

4 Dalis

Patekti prie jo kabineto yra kur kas sunkiau nei maniau. Pirmiau nepastebėjau, kad čia stovi duris, kurios atsidaro perbraukus kortele. Jau geras dešimt minučių čia stoviu ir bandau išsiaiškinti, kaip man ten įeiti be personalo kortelės.

Staiga mano žvilgsnį patraukia valytoja, kuri prieina prie stiklinių durų ir išsitraukia kortelę. Greitai apsidairau ir vos jai įėjus sustabdau duris, kad jos neužsitrenktu. Dar karta pasižiūriu ar niekas nemato bei patraukiu kabineto link, kur yra Kristoferis. Duris taipogi buvo tokios, kurios atsidaro su kortele arba kai jas atidaro iš vidaus.

Pabeldžiu į duris ir neužilgo pasigirsta pyptelėjimas. Pastumiu duris į priekį bei įeinu į vidų. Uždarau po savęs duris ir pažvelgiu į priekį pamatydama prie stalo sėdinti juodaplaukį vyrą, kuris žalsvomis akimis mane stebėjo.

- Ir vėl Jūs, panele Miller. - atsidusta.

- Tik noriu paklausti, kodėl kai niekas netiki mano broliu, jūs vienintelis norite jam padėti?- tai buvo dalykas, kuris man labiausiai rūpėjo. Niekas kitas juo netikėjo, bet šis vyras davė man užuominą, kad jis netiki Oskarui pateiktais kaltinimais.

- Turiu savų ketinimų, panele.

- Kokių? - aiškiai matau, kad jam atsibodau, bet vistiek nežadu atstoti.

- Atsakymas turi savo kainą, Lėja.

Kainą? Susiraukusi prieinu prie jo stalo ir atsisėdu ant kėdės, kuri buvo priešais jį. Sukryžiuoju rankas, kad nors kiek atrodyčiau ryžtingiau. Mačiau, kad jį tai pralinksmino, nes jis atsilošė kėdėje, o ant jo veido žaidė menka šypseną.

-Ar tu busi vienas iš tų, kuris mėto neaiškias užuominas?-pakeliu antakį.

-Aš juk kriminalistas,-mirktėli.-Vadinkim, tai būtinybę.

-Galbūt galėtume tą būtinybę palikti nuošalyje?-sumurmu. Nors stengiausi valdytis, bet šis pasipūtęs mulkis mane išvedė iš kantrybės. Kaip jie gali taip tyčiotis iš žmonių? Kas jie mano esą? Jie tokie pat žmonės, kaip ir mes, todėl esu įsitikinus, jog jeigu jų šeimos nariui taip nutiktu, jie lygiai taip pat elgtus. Kiekvienas mes kovojame už savo šeimą, ypač tada, kai žinome, jog jie nekalti.

-Kaip ir sakiau, atsakymai turi savo kainą,-taip pat sukryžiavo rankas, lyg bandydamas iš manęs pasityčioti.

-Tai dabar jau atsakymai? Kodėl tiesiog negali pasakyti, kodėl tiki mano broliu?

-O nepagalvojai, jog aš negaliu?-pakyla nuo kėdės ir pasilenkia per stalą, kad būtu kiek arčiau.-Todėl nieko tau nesakysiu, mažyle.

-Mano brolis gali sėsti dėl to ko jis nepadarė, tau tai nerūpi?-taip pat pakylu nuo kėdės, kad neatrodyčiau tokia maža, nors iš tikro niekas nepasikeitė.

-Visiškai nerūpi,-šyptėli.-O dabar aš turiu dirbti.

Susiraukiu supratusi, jog jis veja mane lauk. Nesuprantu jo, koks tikslas sakyti, jog jis tiki, kad Oskaras yra nekaltas, o tada nieko nesakyti. Toks jausmas, kad jam patinka matyti, kaip aš kankinuosi.

-Niekur aš neisiu, kol nepaaiškinsi, ką žinai,-vėl padedu savo užpakalį ant kėdės, taip parodydama, kad aš niekur neisiu.

-Tu visada tokia įkyri?-paklausia apeidamas stalą ir atsistodamas prie manęs.

-Tik tada, kai reikia dėl kažko kovoti,-toliau sėdžiu vaidindama, kad jis manęs negąsdina. Mane dauguma vyrų gąsdina, ypač, kai jie yra aukšti, bet šis...Tiesiog verčia mano širdį drebėti. Spėju, kad priežastis yra tokia, jog jis yra vyras suėmęs mano brolį ir tiriantis visą šią bylą.-Todėl sėdėsiu čia tol, kol prabilsi.

-Juk žinai, kad už atsikalbinėjimą prieš pareigūną, aš galiu tave suimti?-pakelia antakius. Bijojau, kad jis tai pasakys, bet visgi negaliu pasitraukti iš savo pozicijos. Nuo to priklauso ar mano brolis bus išteisintas.

-Argi?-pažiūriu į jį. Kristoferis tik atsidusta ir po kelių sekundžių jis greitai pakelia mane nuo kėdės, kas mane kiek išgąsdino.

-Eik iš čia skruzdėlė,-parodo į duris, žiūrėdamas į mane aršiu žvilgsniu, bet aš lyg įbesta vistiek stoviu nejudėdama.-Pati prisiprašei,-pavarto akis ir grubiai mane apsukęs suima mano rankas. Net žodžio nespėjau pratarti, kai jis uždėjo antrankius man ant rankų.

-Kas per?-sucypiu.-Atrakink mane.

-Juk perspėjau tave mažyle. Nepaklausei, tad dabar turėk bėdos.

Taigi, dabar dalys turėtu eiti reguliariai, nes baigiu jau viską sutvarkyti. Tikiuosi dalis jums patiko :)