Force

41 Dalis

Padėkos merginoms, kurios komentuoja. Esu beproto dėkinga, myl :

viltut_14

smilte55

Zayn_Ieva

Narrylavme

ZelenaSalik

abudu_

Evelina492

Guliu ir stebiu lubas. Juodaplaukis miega šalia manęs ir nors turiu pasekti jo pavyzdžiu- negaliu. Mano mintyse tikras chaosas ir nežinau, kaip jį apraminti. Noriu pažadinti Kristoferį ir išsipasakoti jam, bet jis per daug takiai ir mielai miega, negaliu to sugadinti. Mes taip ir nepakalbėjome, nes pati nenorėjau. Man gera, kai mūsų santykiai dabar nėra apsupti pykčio ir noriu nors trumpam tuo pasimėgauti. Ryt bus nauja diena, esu įsitikinusi, kad jei mes pakalbėsime, viskas baigsis konfliktu. Nejaugi mes tokie skirtingi? O gal panašus? Aš vis dar jo neperpratau, bet spėjau suprasti kelis dalykus: jį nervina, kai jam nepaklūstama, jis gali būti per daug globėjiškas bei jis taip pat kartais nevaldo savo pykčio protrūkių. Prie viso to prisidedu ir aš, bet tai darau ne savo malonumui. Oskaras mano šeima, o šeimoje visi yra, kaip vienas kumštis.

-Hey,-išgirstu jo balsą. Greitai pasuku galvą į jo pusę, pamatydama tamsoje jo žalias akys.-Kodėl nemiegi?

-Negaliu užmigti,-sušnabždu. Jis nieko daugiau nesako, tik uždeda savo ranką man ant liemens ir prisitraukia prie savo karšto kūno. Prisiglaudžiu prie jo ir nežinia kodėl, pasijuntu geriau. Galbūt man to ir reikėjo, kad visos kvailos mintys dingtu?-Kodėl pabudai?

-Įprotis,-sumurma ir panardina savo galvą man į plaukus. Įprotis? Ką jis turi omeny?-Tau reiktu eiti miegoti.

-Žinau,-atsidustu ir paglostau jo nugarą.-Tiesiog neima miegas, visokios mintys lenda į galvą.

-Kokios?

-Nesvarbu,-šypteliu, nors žinau, kad jis negali matyti. Nesakysiu jam to, dar ne dabar. Tai būtu kvaila, ypač tada, kai mes pirma karta pasimylėjom. Aš kartais galiu būti ypač paranojiška.-Einam miegot,-supinu mūsų kojas ir užmerkiu akys. Džiaugiuosi, kad Drake nesugalvojo kažką daugiau pasakyt, nes nemanau, kad sugebėčiau normaliai atsakyt. Tas jaudulys ir jausmai jam, susimaišė į vieną bendrą masę, tapau per daug jautri.

Kristoferis dar miega, o tuo tarpu aš, virtuvėje bandau surasti visus įrankius, kad galėčiau padaryt valgyt. Neatrodo, kad jis dažnai valgytu namie, nes šaldytuvas kone tuščias. Vienintelis patiekalas, ką galiu padaryti iš jo turimų produktų yra omletas.

Susidėjusi visus produktus ant stalo, imuosi darbo. Žinau, kad turėčiau skubėti namo, mama turbūt eina iš proto, bet nenoriu dar grįžti. Ryt Oskarui testas su melo detektoriumi ir psichologu, man reikia tam pasiruošti. Į galvą lenda visokios mintys, bijau, kad jam nepavyks. Nėra taip, kad juo netikėčiau, tiesiog nepasitikiu šių laikų teisėsauga. Ironiška, kai su vienu iš jų miegu, bet negaliu pakeisti savo nuomonės. Kristoferis ne kaži ką man padeda, atvirkščiai, bando mane nuo visko apriboti.

-Visada galvodavau, ar man teks tave pamatyti pusnuoge savo virtuvėje,-krūpteliu ir vos neišmetu kiaušinio iš rankų, kai išgirstu Kriso balsą.

-Kita karta galėtum ir ne taip tyliai įeiti,-atsidustu ir atsisuku į jį. Juodaplaukis pilnai apsirengęs, bet jo plaukai vis dar susitaršę. Meluosiu sakydama, kad jis neatrodo mielai.

-Atleisk,-šypteli ir prieina arčiau manęs. Nežinau, kaip reaguoti, todėl nusisuku toliau daryti valgyti. Ar turėčiau jį pabučiuoti? Nemanau. Tai, kad mes pasimylėjome, nereiškia, kad kažkas pasikeis. Nesakau, kad nenorėčiau, tiesiog nenoriu vėl puoselėti vilčių.-Ką čia gamini?

-Ne kaži ką, nes pas tave tuoj pelė pasikars šaldytuve,-nusijuokiu ir įmušu kelis kiaušinius į dubenį.-Pamaniau padarysiu omletą, tikiuosi jį valgai, nes kitko negausi.

-Labai malonu girdėti, tai iš tavęs,-prunkštėli. Girdžiu, kaip jis nueina nuo manęs ir atsisėda prie stalo. Nedrįstu atsisukti iki tol, kol baigiu kepti. Suradusi lėkštes, įdedu jam valgyti ir pagaliau atsisukusi pamatau jį valgant obuolį.

-Prašom,-padedu lėkštę priešais jį ir grįžtu prie keptuves, kad įsidėti sau. Neesu labai alkana, bet privalau pavalgyti, nes žinau, kad vėliau bus bloga. Pastaruoju metu mažai valgau ir tai nėra gerai. Nenoriu sirgti, man reikia užsidirbti pinigų, o liga tam trukdys.

-Ačiū,-padėkoja. Atsisėdus prie stalo, mes tyliai pradeda valgyt. Dar niekada tyla tarp mūsų nebuvo tokia nejauki, kaip dabar. Atrodo tiek jis, tiek aš norime kažką pasakyti, bet liekame tylėti. Turiu jam tiek daug klausimų, bet neturiu žalio suvokimo, kaip juos pasakyti balsu.-Tu labai tyli. Ar tai dėl vakar?

-Ne tik,-sumurmu ir pakeliu į jį akys.

-Ta prasme?-kilsteli antakį.

-Nenoriu sukelti kivirčo,-nuleidžiu akys į savo lėkštę.

-Jei laikysi savyje, nebus geriau ir tada tikrai supyksime.

-Ar Melisai viskas gerai?-paklausiu ir vėl sutelkiu dėmesį į jį. Matau, kaip jo žandikaulis įsitempia, o rankose laikyta šakutė, yra suspaudžiama. Kokio velnio jis pyksta? Taip, suprantu, jis nemėgsta jos, bet ji man draugė. Per tokį trumpą laiką, raudonplaukė man daug padėjo ir esu jai už tai dėkinga.

-Jai viskas gerai,-sumurma.-Neturėtum su ja bendrauti, nes ji veda tave iš kelio.

-Man ne penkiolika, Kristoferi, manęs niekas neveda iš kelio, ji tik padėjo man,-susiraukiu.

-Padėjo tau vos neįkliūti į policininkų rankas. Kaip tu nesupranti, kad tai ką padarei yra rimtas nusikaltimas? Jei būtu tave pagavę, būtum sėdus mažiausiai keleriems metams. Tave įtartu bendradarbiavimu, būtum įrašyta į Beles Schumeiker bylą.

-Bet nepagavo,-pavartau akys ir padedu šakutę.-Aš žinau, kad tai yra nelegalu ir pavojinga, bet sužinojau daug detalių, kurios padės Oskarui.

-Kokių?-jis grubiai pastumia lėkštę ir pakyla nuo stalo.-Tam yra teisėsauga, leisk dirbti specialistams ir neapsunkink visko dar labiau.

-Specialistams?-sarkastiškai nusijuokiu ir taip pat atsistoju.-Ar žinojau, kad Bele turėjo sąrašą su kuo yra permiegojus? Ar žinojai, kad Melisa yra Oskaro draugė ir ji vienintelį liudininkė, kad jis jos nežudė?-stengiuosi valdyti savo balso toną, bet vis labiau jaučiu, kad tuoj pratrūksiu.-Ar žinojai, kad Samanta buvo tą valandą prie jos namų? Atsakyk, ar žinojai.

-Mes žinome, kad Samanta buvo tą naktį prie jos namų, bet kamerose nėra įrašo, kad ji ten įeitu. Ji jau buvo apklausta. O ir tai nekeičia fakto, nes nebuvo jos piršto antspaudų ar bent kažkas, kas įrodytu, jog tai jos darbas. Suprantu, tai tavo brolis, bet negali pulti į kraštutinumus, nes tik labiau viską apsunkinsi.

-Kelinta valanda mirė Bele?-paklausiu.

-Ką?-jis pasimeta ir suraukia savo antakius.-Koks tau skirtumas?

-Tiesiog atsakyk,-pareikalauju.

-Ekspertai diagnozavo jos mirtį dvi valandos keturiasdešimt trys minutės nakties. Pagal ekspertizės išvadas ji mirė iš karto,-nors ne noromis, bet atsako.

-Dvi valandos trisdešimt minučių mano brolis skambino Melisai pasakydamas, kad išeina. Fone aiškiai girdisi Beles balsas. Už dešimties minučių, jis jau buvo prie jos namų. Tai negalėjo būti jis, nes tuo momentu jo ten nebuvo,-sukryžiuoju rankas. Pažadėjau, kad nekišiu Melisos į tai, bet nebegaliu to slėpti. Jei tai padės Oskarui, aš viską padarysiu, net jei ir reikės ją išduoti.

-Iš kur žinai?-prieina arčiau manęs.-Kodėl man to ankščiau nesakei?

-Jau kuris laikas noriu pasakyti, bet tavo charakteris viską sugadindavo,-burbteliu.-Aš nesu beprotė Kristoferi ir žinau ką darau bei kuo rizikuoju. Padėk man arba pasitrauk.

-Turi įrodymų?

-Taip,-linkteliu.-Tai ar padėsi man?

Tai ar padės Kristoferis Lėjai? O gal kaip tik labiau supyks? Nepamirškite paspausti VOTE ir pakomentuoti! <3