Force

9 Dalis

-Ką čia veiki?-paklausia. Nors gerai nematau jo veido, bet balsas išdavė, kad jis nėra labai patenkintas. Ko jau ko, bet jo pričiupta tikrai nenorėjau.

-Nieko,-sumurmu ir patraukiu jo ranką nuo savo peties. Tikrai nežadu jam aiškintis. Čia jis nėra agentas, todėl neturi teisės man vadovauti.

-Apsauginis turėjo paaiškinti, kad čia negalima eiti,-sušnypščia.-O galbūt turi problemų su klausa?

-Neįžeidinėk manęs,-susiraukiu. Kas negerai su juo? Niekada nemaniau, kad teisėsaugos pareigūnai gali būti tokie pašlemėkai. Iki brolio suėmimo žavėjausi jais. Kažkada net pati norėjau tapti pareigūnę, bet mamai susirgus negalėjau išvykti į akademiją tad šią svajonę teko atidėti. Be to, nemanau, kad būčiau gera šioje srityje. Nesu pakankamai kantri ar pajėgi,-Jau eisiu,-bandžiau jį apeiti, bet jis vienu judesiu priremia mane prie sienos netoli durų. Jau ruošiausi liepti jam trauktis nuo manęs, bet jis tik uždengia man burną sušnabždėdamas kažką ko nesugebėjau išgirsti. Už kelių sekundžių pro duris išeina keli vyrai ir nulipa laiptais žemyn. Palaukusi dar kelias akimirkas trinktėliu jam per petį, taip priversdama jį atsitraukti.-Nesiliesk prie manęs,-pyktelėjusi pasitvarkau kepurę.

-Tu pakenksi savo broliui.

-O gal aš čia ne dėl brolio? Iš ko čia taip nusprendei?-pakėliu antakį, nors ir esu įsitikinus, kad jis to nemato.

-Ne tokios merginos čia lankosi. Kas ateina į klubą apsirengęs taip?-prunkštėli.

-O ką tu čia veiki? Ar kriminalistai iš vis lankosi tokiose vietose?

-Atsakinėji į klausimą klausimu. Kokio neišauklėta mergina,-papurto galvą.-Eik namo, kol neprisidirbai.

-Ne, aš turiu sužinoti, kas už tų durų,-pasižiūriu į duris, kurios taip arti, jog atrodo galiu paimti ir įeiti. Jei ne šitas vyras jau senai būčiau įėjus.

-Jei ten įeisi- mirsi,-trūkteli pečiais.

-Kaip suprasti?-paklausiu, bet atsakymo nesulaukiu. Žinau, kad jis yra kriminalistas ir, kad galbūt prisidirbsiu, bet negaliu numalšinti savo noro jam iškaršti kailį. Pastaruoju metu sunkiai valdau savo emocijas.-Ei,-trinkteliu jam į petį.

-Smurtas prieš teisėsaugą? Rimtas žingsnis,-mirkteli ir pasilenkia arčiau manęs.-Jau nekalbu apie tai, kad esi silpna ir ganėtinai kvaila mergina.

-Na pas tave protas irgi ne sodais žydi,-apeinu jį. Per visą gyvenimą nei karto nebuvau pavadinta kvaila, net juokais, o šitas pasipūtęs, ganėtinai patrauklus stuobrys, drįso, tai pasakyti.

-Įdomu, kas pas tave per sodai ten žydi, nes akivaizdu, kad nei vienas medkirtys nesugebėjo prasibrauti iki tavo uždrausto vaisiaus.

Sustoju prie laiptų suprasdama apie ką jis kalba. Nejaugi jis drįsta kalbėti tokią temą? Kas negerai su šiuo vyrų?

-Klausyk pasipūtėli, nedrįsk mesti savo šlykščios pusės į mane,-vėl grįžtu prie jo pasiruošusi kovoti iki paskutiniųjų.

-Arba kas?-pasilenkia prie manęs, bet aš per žingsnį atsitraukiu.-Tau reikia manęs.

-Įdomu kodėl. Minėjai, kad netiki, jog mano brolis galėjo, tai padaryti, bet toliau liepi man nesikišti. Kas negerai su jumis žmonės?-papurtau galvą ir daugiau nelaukdama, kol jis ką atsakys pradedu lipti laiptais. Girdžiu, kaip jis seka mane, turbūt, kad įsitikintu, jog tikrai išeisiu.

Pažvelgusi pro petį, greitai pasileidžiu laiptais ir jam nematant pasuku į vieną iš tamsių koridorių. Nežinau, kur jis vedą, bet tikiuosi Kristoferis čia nebėgs.

-Po velniais,-išgirstu jį prabėgant. Pažiūrėjusi, kur jis nubėga, greitai užlipu laiptais ir prieinu prie durų. Įkvėpusi oro, atidarau jas pamatydama panašų vaizdą, kaip pirmose aukštuose, tik kad čia yra kur kas mažiau žmonių. Džiaugiausi, kad nei vieno iš jų dėmesio neatkreipiau, tad lėtai patraukiu prie barmenes. Pamačiusi mane ji susiraukia ir nužvelgia mane. Tikiuosi nesumąstys užklausti kažko ko aš nežinočiau.

-Labas, įpilk man...Šampano,-daugiau nieko nesugalvojusi tariu.

-Kas tu tokia? Tavęs čia neturėtu būti,-sumurma sukryžiuodama rankas.

-Bet aš esu,-drąsiai atsakau. Neišsiduok, Lėja.-Tad įpilk man šampano.

-Kuo vardu? Čia ateina tik savi žmonės, o tavęs nesu mačiusi.

Bandau kažką suregzti, bet vis nutylu. Paraustu, kai pastebiu, kad visi esantys čia žmonės žiūri į mane. Turėjau visgi paklausyti Drake. Jei nesugalvosiu įtikinamo pasiaiškinimo, turbūt savomis kojomis iš čia neišeisiu.

-Ji su manimi,-išgirstu Kristoferio balsą ir neužilgo pajuntu jo ranką sau ant liemens,-Ar ne mažyte?-pasižiūri į mane. Tik palinksiu ir vėl grąžinu žvilgsnį į barmenę.

-Kita karta, pranešk, kad atsivedi svečią, Bleik,-burbteli mergina ir paima šampano butelį.

-Būtinai, Viktorija,-mirtkeli. Nenorėdama sukelti bereikalingos scenos, leidžiuosi jo nutempiama prie vieno iš stalelių, kuris yra atokiau nuo visų.-Ar visai proto netekai?-suurzgia pasisodindamas mane šalia savęs.

-Bleik?-pakeliu antakį.

-Nenukreipk temos. Galėjai žūti,-sušnypščia.-Dabar mes išeisim ir aš tave parvešiu namo. Daugiau niekada čia nesirodysi, aišku?

-Vietoj tavęs elgčiausi gražiau, Bleik. Galiu netyčia prasitarti, kad esi ne tas kas dediesi,-atsiremiu. Krisas ruošiasi jau kažką sakyti, bet užtyla, kai prie stalo prieina padavėja su šampano taure.-Ačiū,-padėkoju. Ji maloniai šypteli ir nueina nieko nesakydama.

-Žadi mane šantažuoti?

-Nereikės, jei busi su manimi malonus,-paimu taurę ir žiūrėdama į jį atsigėriu.

-Esi beprotė,-papurta galvą apsidairydamas.-Jei tie žmonės supras, kas tu esi, o tuo labiau, kas aš- mes mirsim. Net lavonų neras.

-Tai reikia pasistengti, kad jie nesuprastu. Ar ne?-pakeliu antakį. Jis tik atsidusta ir piktai pasižiūri į mane.-Taigi, Bleik. Pasakok ką žinai.

Nepamirškit paspausti VOTE :)