Force

2.8

-Man reikia surasti jį kuo greičiau,-sumurmu į telefoną ir prisidegu cigaretę.

-Policija jo jau ieško, Krisai, bet jis gerai slepiasi,-girdžiu, kaip Fredson atsidaro šaldytuvą ir kažką murmėdamas ieško.

-Ieškokite Paul. Tas šikšnius tikrai gelbėdamas savo užpakalį, išduos, kur yra Gordon,-įtraukiu dūmą ir lyg pajausdamas, kad kažkas mane stebi, atsisuku į lango pusę, pamatydamas Lėja. Jos galva apvyniota rankšluosčiu, o kūnas uždengtas chalatu.-Paskambinsiu tau vėliau,-burbteliu ir padedu ragelį, kai mergina išeina į lauką.

-Kas tokio svarbaus, kad net nenori, kad aš išgirsčiau?-pakelia antakį.

-Jei pasakysiu, tada sužinosi,-trūkteliu pečiais ir numetu nuorūką ant žemės.-Eik į vidų.

-Nepradėk man vadovauti, Drake,-ji pavarto akys ir lyg išbandydama mane, atsiremia į namo sieną. Nesiruošiu žaisti jos kvailų žaidimų, todėl nieko nelaukęs persimetu ją per petį, priversdamas ją aiktelti iš nuostabos.

-Paleisk!-ji sucypia ir neužilgo pradeda daužyti mano nugarą. Trenkiu jai per užpakalį ir juokdamasis nueinu į vidų.-Drake, paleisk mane! Aš po chalatų nieko neturiu apsirengus!

-Tai dar įdomiau,-pasodinu ją ant virtuvės stalo ir atsistoju jai tarp kojų.-Pasiilgau tavęs.

-Tuo blogiau tau, nes atvirkščiai nei tu, aš nejaučiu to paties,-susiraukia ir rankomis bando mane atstumti, bet aš nesitraukiu.

-Pati žinai, kad tai sakai tik todėl, kad esi pikta,-atsidustu.

-Galbūt, bet šiuo momentu, nenoriu, kad lystum prie manęs.

-Kaip gerai, kad niekada neklausau ką sakai,-mirkteliu ir nespėjus jai suprasti mano žodžių, pasilenkiu ir suliečiu mūsų lupas. Akimirkai jau pamanau, kad galbūt ji pasiduos ir atsakys man, bet man net nespėjus sureaguoti, ji greitai nutraukia bučinį nusukdama veidą. Senasis Krisas priimtu, tai kaip iššūkį, bet dabar aš jaučiuosi... Liūdnas? Suprantu, kad esu to vertas, bet ar ilgai ji taip elgsis? Nenoriu tikėti, kad viskas tuo ir baigta.

-Pasitrauk,-ji kalba tyliai, bet griežtai, todėl paklausydamas, pasitraukiu. Lėja nieko nelaukus nušoka nuo spintelės ir išeina iš virtuvės nepratardama nei žodžio.

Jau po vidurnakčio, o aš vis dar tyrinėju miesto kameras ieškodamas, kur galėtu slėptis Paul. Iš miesto jis neišvažiavo, vadinasi kažkur slepiasi ir laukia progos smogti. Vis dėl to man neduoda ramybės vienas dalykas, Gordon buvo pamatytas prekybos centre. Jei tai jo darbas, kodėl jis nesislepia?

Įjungęs Kvinso gatvės kamerų vaizdo įrašus, mano akys sustoja tie vaizdu, kurioje matomas Beles Schumeiker namas. Gatve eina šviesaplaukė mergina ir tik priartinęs ją atpažįstu. Tai Samanta- viena iš Maiko gaujos narė. Jau senai ji neduoda man ramybės, bet deja niekaip negalėjau jos įtraukti į bylą. Advokatas, kuris atstovavo jai, per gerai sužaidė mumis ir įrodė, kad penkios minutės iki jos draugės mirties, ji buvo pas vaikina vardu Ryan.

Po keliu sekundžių, blondinė įeina į nužudytosios merginos namą ir už uždega šviesą. Kiek žinau, ten dar negalima lankytis, tad kodėl ji yra tame suknistame name?

Išsitraukiu telefoną ir surenku Fredson numerį. Užtrunka, kol jis atsiliepia, bet neužilgo išgirstu jo mykimą.

-Schumeiker name yra Samanta Mekler,-be jokios įžangos pasakau.

-Kaip?-jis vos girdimai sumurma ir girdžiu, kaip jis pakyla iš lovos.-Kodėl tu nemiegi?

-Esu darboholikas,-pavartau akys, net jei ir žinau, kad jis nepamatys.-Reikia, kad nusiųstum nes ekipažą ir suimtum tą mergšę.

-Ne, tai atkreips dėmesį ir ji gali pabėgti. Renkis ir važiuok pas mane,-jis daugiau nieko nesakęs padeda ragelį. Gerai tai, kad aš jau apsirengęs, blogai, kad neturiu kas saugotu miegančią Lėja, o vienos jos palikti negaliu.

Tyliai užlipu į antrą aukštą ir prieinu prie lovos. Blausioje šviesoje galiu matyti ją gulinčia ir apsikabinusia pagalvę. Tai iš tiesu mielas vaizdas ir atiduočiau viską, kad galėčiau ją ir toliau palikti taip miegoti, bet kaip ir minėjau, negaliu leisti jai likti vienai.

-Lėja,-švelniai pajudinu ją, bet ji tik sumykia ir atsitraukia, kad būtu man sunkiai ją pasiekti.-Važiuoju į Schumeiker namus, nori kartu?

-Taip, bet negaliu atmerkti akių,-ji vos girdimai sumurma ir atsisuka į mano pusę. Įjungiu šviesą, priversdamas ją vėl užsimerkti, bet neužilgo jai apsipratus su šviesa, ji lėtai pramerkia akys.-Kiek valandų?

-Po vidurnakčio. Greičiau judinkis jei nori važiuoti,-šypteliu ir išeinu iš kambario palikdamas ją vieną. Jei nebūčiau susimovęs, dabar viskas būtu kitaip.

Išgirdęs skambanti telefoną, greitai nusileidžiu į apačią ir net nepažiūrėjęs atsiliepiu.

-Į nuovadą ką tik atėjo raudonplaukė mergina, kuri prašosi tavęs,-išgirstu Hardin, vieno iš patrulio balsą.

-Melisa?-sutrinku.

-Nežinau, kas ji tokia, bet ta mergina atrodo kraupiai.

Dalis trumpa, bet tik dėl to, kad rašiau ją ant greičio. Ryt įkelsiu dar vieną!

Padėka merginoms, kurios motyvuoja mane savo komentarais <33 :

viltut_14

ZelenaSalik

RamintaLenkeviit

Mustynes--

oxyuranus

smilte55

Apsiverkusi

Narrylame

NinaHoran67

vilte123456