Force

2.15

Akimirkai pasijaučiu, kaip sapne. Šio momento jau nesitikėjau sulaukti, bent jau ne dabar. Ta neapykanta su kuria ji į mane žiūrėjo po teismo nuosprendžio, sugriovė net menkiausias galimybes vėl kada nors ją pajusti, bet dabar atrodo lyg būčiau apdovanotas sekme šunsnukis.
-Lėja,-sušnabždu jai į lupas, bandydamas tiek ją, tiek save sustabdyti nuo beprotybės. Jei dabar su ja permiegosiu, o paskui padarysiu, tai ką jau senai planavau, pasirodysiu, kaip koks naudos ieškantis suskis. Nenoriu jos dar labiau įskaudinti.
-Baik priešintis,-ji pakelia į mane akys ir pasižiūri tuo žvilgsniu, kuris verčia mane jaustis bejėgiu.
-Aš negaliu,-sumurmu ir atsitraukiu nuo jos.-Atleisk,-nepažvelgiu į ją, tik greitai, lyg koks paauglys, išeinu iš virtuvės.

Kelios valandos, kaip neišeinu iš kambario. Vis iš naujo ir iš naujo skaitau tėčio paskutines ataskaitas, galvodamas, kad galbūt rasiu bent kažką naudingo prieš Vincentą. Tas vyras prisidėjo prie jo mirties, o galbūt net jis nuspaudė gaiduką, todėl šis reikalas tapo ganėtinai asmeniškas. Apsiimdamas Miller bylą, negalvojau, jog viskas pasisuks tokia linkme. Pirmiausiai įsimyliu merginą, kuri yra įtariamojo sesuo, paskui viską sumaunu, o galiausiai sužinau, kad klydau. Kasdien tampa vis sunkiau išlaikyti situaciją lengvesnę, nes atrodo, jog bet kurią minutę, galiu sprogti.
-Kristoferi,-sustingstu, kai išgirstu Lėjos balsą už durų.-Galime pakalbėt?
-Užeik,-sumurmu. Netrukus duris prasidaro ir pro jas įeina mergina. Jos plaukai šalpi, kas parodo, jog ji tik ką išsimaudė. Džiaugiuosi, kad ji bent jau apsirengus, o ne su chalatu, nes negalėčiau nustoti galvoti apie tai, kad po juo ji nieko neturi.-Kas nors nutiko?
-Taip,-ji palinksi ir prieina arčiau manęs.-Kas tai?-vos atsisėdus ant lovos ji pačiumpa iš manęs aplankalą.
-Ei,-suurzgiu ir atimu iš jos nespėjus jai ko nors perskaityt.-Tai ne tavo nosei,-burbtėliu.
-Ar manai, kad esu neprotinga?-paklausia ir lyg išbandydama mane, pakelia vieną antakį.
-Manau, kad esi per daug smalsi,-pavartau akys.-O dabar sakyk, kas nutiko?
-Tiesa sakant noriu išsaiškinti, kas su tavimi darosi. Kodėl pirmas prie manęs priėjai, o tada pabėgai? Kodėl pakvietei mane čia gyventi, jei vis vengi manęs? Kodėl elgiesi taip, lyg bandytum bėgti nuo savęs ir savo jausmų?-ji kalba greitai, kad vos spėju suprasti, kas vyksta.
-Per daug klausimų prasidedančių kodėl,-atsistoju nuo lovos ir nueinu į balkoną, pagriebdamas cigarečių pakelį.
-Štai ir vėl bėgi,-jos balsas pakyla.-Elgiesi, kaip mažas vaikas.
-Malonu girdėti,-prisidegu cigaretę ir rankomis pasirėmiu į balkono pertvarą.
-Atsakyk man! Kodėl manęs vengi?!-ji staiga surėkia ant manęs ir išmuša iš mano rankų cigaretę.-Tuoj pat!
-Nieko tokio, aš turiu dar penkiolika,-truktėliu pečiais ir pasiėmu pakelį, kad vėl išsitraukti cigaretę, bet pasirodo Lėja nenusiteikus juokauti ir vos po kelių sekundžių, ji pagriebia iš manęs pakuotę ir išmeta ją taipogi pro balkoną.-Kas per velnias?
-Baik elgtis su manimi, kaip su kvaile!
-Nerėk, nes antraip kaimynai iškvies policiją,-perspėju.
-Man nusišikt ant jų ir ant tos policijos, mam reikia atsakymų, kurių tu nenori man duoti!-matau, kaip jos akyse pradeda kauptis ašaros ir aš suprantu, kad jei ji pravirks, ji laimės.
-Tiesiog supratau, kad nebėra tos aistros, kurią jaučiau tau prieš tai,-greitai sugalvoju melą ir išeinu iš balkono, kad tik nematyčiau jos reakcijos. Aš niekada neatsikratysiu to jausmo, kurį jaučiu jai. Jis visada mane persekios ir net jei jis kada nors taps mažesnis, vos man ją pamačius, jis pabus iš savo miego.
-Tai kodėl šiandien pats prie manęs priėjai? Vis bandei susigrąžinti mano pasitikėjimą ir kai jis atsirado- tu pasitrauki. Aš nesuprantu, kas negerai su tavimi,-mergina atseka mane į kambarį, bet lieka stovėti man už nugaros.
-Norėjau įsitikinti, ar mano spėjimai teisingi,-atsisuku į ją.
-Tu meluoji ir aš galiu tai įrodyti,-sukrižiuoja rankas.
-Idomu kaip,-prunkštėliu.
-Štai taip,-ji nenuleisdama akių pradeda atsiseginėti savo marškinius ir kas kart sagai atsegus, aš vis daugiau ir daugiau pamatau jos krūtinės.
-Kokį šūdą čia išsidirbinėji?-susiraukiu. Jaučiu, kad mano kūnas reaguoja į tai ir burna tampa vis sausesne.
-Duodu tau įrodymą,-pavarto akys ir po akimirkos, marškiniai nuslysta jos pečiais ant žemės.
-Ar tu išgėrus? Nes Lėja, kurią pažįstu, niekada nesielgtu taip vulgariai,-stengiuosi nenuleisti akių į jos krūtinę, bet kaskart tampa vis sunkiau ir jaučiu, kad bet kurią minutę pradėsiu spoksoti į jos apvalumus.
Iš ties esu nustebęs jos elgesiu ir nors tai gana keista, man patinka ši jos vulgari pusė.
-Aš nesu nieko išgėrus, bet bent jau dabar suprantu, kad tai už viso šito "aš negaliu" slepesia, kur kas daugiau,-ji pakelia savo marškinius nuo žemės ir vėl užsisega, bet aš spėju jai nematant pažiūrėti į jos krūtis. Po velniais, ar man dvylika? Elgiuosi, lyg berniukas pirma karta pamatęs papus.-Kodėl atstumi mane? Atsakyk man nuoširdžiai.
Aš sustingstu ir perbraukiu pirštais per plaukus. Ar turėčiau jai pasakyti tiesą? Žinau, kad mano sprendimas yra nesąžiningas ir visas šis reikalas prieš jam atsirandant skaudina ją, bet galbūt tiesos sužinojimas, privers ją atsitraukti nuo manęs.
-Kaip manai, kokia tau bus ateitis su manimi?-paklausiu, priversdamas ją susiraukti.
-Kodėl to klausi?
-Aš krimimalistas, dirbu su pavojingais žmonėmis, turbūt užsibaigsiu, kaip mano tėvas, tai kaip manai, kokia tavo ateitis bus su manimi? Aš manau, kad nekokia. Negaliu turėti santykių, o ką kalbėti apie vaikų turėjimą.
-Aš nenoriu vaikų,-ji greitai įsiterpia.
-Dabar nenori, bet ateityje norėsi ir aš negalėsiu tau to suteikti. Tu tik atiduosi savo gyvenimą vyrui, kuris bet kurią minutę gali dingti iš jo. Aš nevertas tavęs ir tu pati tai supranti,-prieinu prie jos.-Ar tau tinka šis atsakymas?
-Daug kriminalistų yra susikūrę šeimas, bet kažkodėl tu nori pabėgti. Manau, kad tai ne dėl darbo, o dėl to, kad bijai įsipareigoti,-jos balsas tylus, ji nežiūri į mane, o tai reiškia, kad ji arti verkimo ribos.
-Tau tik dabar atrodo, kad gali su viskuo susitaikyti, bet vėliau suprasi, kad aš buvau teisus.
-Aš atleidau tau ir pasirinkau savo ateitį su tavimi. Nėra tokios jėgos, kuri sugebėtu pakeisti mano nuomonę.

Rami ir labiau skirta Lėjos ir Kristoferio jausmams. Tikiuosi dalis patiko, nepamirškite paspausti Vote ir pakomentuoti!
Kita dalis rytoj arba poryt!