Paslaptis... Paslaptis... Skamba mano galvoje žodžiai kuriuos katik išgirdau aš privalau tekėti už vaikino kurio net nemyliu ir net nežinau kaip atrodo ar kas jis toks . Deviniolika metų mama nuo manęs slėpė tokia paslaptį o dabar turiu per tris mė...
-Atsiprašau čia mūsų vietos. - pasakė man ir taip gerai pažįstamas tos fyfos balsas.
-Žinai ką Medison susirask prie ko kipti nes jai tuoj pat neatsiknisi nuo mūsų trenksiu tau taip į suknista snukį kad pasigailėti ėjusi valgyt. Kodėl nekimbi prie kitų gal ir lindai prie Heyles iki šiol bet dabar ji mano draugė tad lysi prie jos lysi prie manęs lysi prie manęs geruoju neapeisi.- tai išrėžusi jai į veidą supratau kad visi nustebę žiūri į mane. Tačiau man tai buvo vienas ir tas pats todėl grįžau prie savo maisto. Medison pabrukusi uodega nuėjo savais kelias.
Mes ir toliau sau ramiai pietavo e ir galiausiai nunešusios padėklus patraukiame kabineto link. Mes su Heyle juokavome ir kalbėjomės apie visokias nesąmones. Nuskambėjus skambučiui visi suėjome į klasę. Pamoka buvo gan nuobodi nes klausėmės kam reikalingas skydas ir panašiai. Bet nieko daugiau. Taigi pasibaigus šiai pamokai buvo treniruotė per kurią bėgiojome ir dar keletą sykiu mušimės. Tada buvo istorija per kurią klausėmės ganėtinai įdomių pasakojimų apie tai kaip galėjo susiformuoti ugnies valdymas.
Taigi atėjo pagaliau visų merginų laukta pamoka specialieji apmokymai.
Nuskambėjus skambučiui jau visi buvome klasėje. Netrukus į klasę įėjo aukšta mokytoja ji buvo labai jauna ir malonių veido bruožų.
-Taigi mokiniai šiandien parodysiu kaip reikia susikurti su savo galiomis suknele. Išleisite visi prieš klase ir pagal mano parodyta pavyzdį ir su mano pagalba susikurkite sau kostiumus.-tai a sakiusi mokytoja atsistojo prieš klase ir palaukė kol visų dėmesį bus į ją.
-Taigi atsistoję užsimerkite ir sau mintyse ištarsite ,,mano ugnies galios nustebinkite mane sukurdami man įvaizdį'' tai pasakė pajuskite ant savo kūno lengva drobę ir ugnies galę viską sumaišykite leiskite jai dažyti kai baigsis tuomet atsimerkite.-tai pasakius mokytojos kostiumėlio įvaizdis pasikeitę į kuklia juoda suknelė kuri puikiai glūdo prie jos kūno. - Tai kas norėtų pirmas?
-Aš.-tarė Medison ir išėjo prieš klasę dar spėjo man šyptelėti savo žiurkytės šypsena.
Netrukus Medison atsimerkusi ant jos kūno atsirado tikrai ne mano skonio juoda su daugybe blizgučių suknelė.
Tiesa sakant keli vaikinai net nusijuokė. Medison pyktelėjusi nuėjo į suolą. Taigi kol kitos merginos ėjo bandžiau įsivaizduoti kokios suknelės norėčiau. Nenoriu labai blizgios bet ir paprastos nenoriu. Noriu kad ji atspindėtų mano gyvenimą. Ir jog joje būtų daugiau spalvų. Uhhh galiausiai likus penkioms merginoms aš išėjau į priekį. Ir užsimerkusi sau mintyse tariau. Mano ugnies galios nustebinkite mane sukurdami man įvaizdį'' ir pajutusi lengva audinį ant odos leidau liepsnoms tapyti ją taip kaip ji nori. Tuomet atsimerkiau. Suknelė man puikiai tiko.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Man ji patiko. Buvo paprasta ir patogi bei graži. Ji kuo puikiausiai derėjo prie mano rudų plaukų.
-Šį suknelė tiesiog nuostabiai dera prie tavo rudų akių ir kuo puikiausiai atspindi tyrąja ugnį.-pasakė mokytoja ir nusišypsojo o aš nuėjau atsisėsti.
Paskui dar mokytoja parodė kaip gryžti į pradinę būsena.
Pasibaigus pamokai nuėjau į treniruotę paskutiniai pamokai.
Nieko į patingo nebuvo galim ėjo pasirinkti norimą treniruokli. Taigi aš pasirinkau boksą. Tačiau kadangi nebuvau pasiėmusi boksavau atsargiai jog nesusižeisčiau. Tačiau už nugaros iš girdau tos fyfos Medison šnekas.
-Girdėjau kad jos motina yra savanaudė kalė. Ji net nežino kur ir kodėl atvyko čia. Ir dar girdėjau kad jin eina per visus bernus kurie į ją pasižiūri.Arba esu dar girdėjusi kad jos tėtis yra paskutinis niekšas. -man tiesiog truko nervai ji gali sakyti ką nori apie mane bet mano šeimos ji nelies.
Tad smogusi stiprų smūgį į bokso kriauše atsisukau staigiu judesių į ją. Ji atsistojo savo fyfos poza ir stovėjo. Visų žvilgsnis buvo nukreiptas į mane ir į ją.
-Kas yra paukštelis pyktelėjo už teisybę. - garsiai tarė ji.
-Žinai ką.-priėjusi jai trenkiau iš rankos per veidą kad ši net per griuvo. - gali ką nori meluoti apie mane tačiau nedrįsk įžeidinėti mano šeimos ir draugų kitaip tavo gyvenimą paversiu pragaru!-garsiai išrėkiau jai tai į veidą. Jos akyse pasirodė ašaros.
-Atsiprašau. - pasakė ji vos tvardydama ašaras o tada atsistojusi pabėgo.
Gerai kad nebuvo mokytojo. Aš turėjau nusiraminti tad grįžau prie bokso kriaušės. Visi kiti nekreipdami dėmesio tartum ji to jau senei nusipelnė pažvelgė į mane ir nuėjo toliau daryti ką pradėję. Tačiau aš bokso kriaušę pradėjau stiprinti smūgius. Galvoje sukosi ta diena kai man mama pasakė kai atsisveikinau su draugėmis ir panašiai.
-Ei ei ramiau. - staiga mano abi rankas sulaikė Ayden.-Gal nori skyle pramušti?
-Uhhh. - išlaisvinusi rankas iš jo gniauštu persibraukiau per plaukus rankas. Krumpliai buvo visi kruvini. - yra čia kur nors vaistinėlė?
-Tai gydimo kabinete. Eime palydėsiu. - mes abu išėjome iš salės ir patraukiame ilgu koridoriumi.
-Su kuo eisi į šokius? - staiga paklausė jis manęs.
-Neisiu.-trumpai atsakiau.
-Kodėl? - paklausė jis ir šyptelėjo.
-Nes aš nieko ne pažįstu. - pasakiau ir taip pat šyptelėjau puse lūpos.
-Tuomet aš kviečiu tave Felicija į šokius. - pasakė jis pradėdamas eiti atbulomis.
-Na Ayden aš sutinku nueiti su tavimi į šokius. - pasakiau ir nusijuokiau supratusi kaip tai kvailai skambėjo.
Abu toliau linksmai šnekėjomės. Priėję gydimo kambarėlį atsiradau reikiamų dalykų ir bandžiau susitvarkyti ranka.
-Leisk padėsiu. - pasakęs tai vaikinas paėmė mano ranką ir pradėjo apvalyti žaizda kad nebūtų infekcijos.
Galiausiai pasibaigus pamokoms patraukiau į savo kambarį.
