Ugnies karė (Taisoma)

1.Skyrius. §Išvykimas§

Atsikėliau dar prieš žadintuvą tad greit jį išjungiau prieš jam suskambant. Nuėjau prie veidrodžio mano veidas buvo tiesiog siaubingas. Nutekėjęs juodas tušas ir išblyškusi oda bei susivėlę plaukai ir patine paakiai nuo verkimo. Visa savaite atsisveikinau su draugais pradėjau nuo tų su kurias mažiau bendrauju iki geriausios draugės. Vakar verkiau po to kai jai pasakiau jog išvykstu į kitą mokyklą ir jog daugiau nebegalėsiu su ja matytis. Nekenčiu to. Nekenčiu jog mama mane pažadėjo kitam nes esu suknista ugnies valdytoja. Norėjau rėkti, šaukti, verkti. Nusileidusi į apačią ir užkaičiau vandenį ir pasidariusi kelis sumuštinius palikau ant stalo. Vėl nuėjusi į savo kambarį pasukau į vonią ten susitvarkiusi rytinį ritualą apsirengiau baltą maikute juodus per kelius suplyšusius džinsus bei juoda švarkelį ir baltus kedukus. Plaukus susirišau į aukštą uodega ir šiek tiek pasidažiusi pasiėmiau lagaminą ir nusileidau į apačią. Suvalgiusi sumuštinius ir išgėrusi kava laukiau kol mama nusileis iš savo kambario ir išveš mane ten.

Po 15min. jau važiavome mašina pro miestą. Miesto kuriame aš užaugau čia visi mano prisiminimai. O dabar jį palikau. Mano akimis tekėjo ašaros. Buvo siaubingai skaudu pravažiuoti geriausios draugės namus kuri man buvo tartum sesuo.

Išvaževe nusukome miško keliu. Supratusi kad kelias bus ilgas ir nuobodus nusivylusi įsidėjau ausines ir pasileidau liūdna daina ir užmerkusi akis galva atrėmiau ant stiklo. Į stiklą pradėjo kristi maži lietaus lašeliai. Dangus niaukstėsi.

-Viskas bus gerai.-tiesiog paprastai tarė mama.

Jai gal ir bus gerai juk ne ji per prievarta turi tekėti už žmogaus kurio net nemyli. Juk ne ji turės nugyventi su juo visa likusi savo gyvenimą. O aš nekenčiau jos už tai jog ji suplanavo mano gyvenimą bent jau leido devyniolika metu pagyventi normaliai. Kaip įmanoma būti tokia savanaudė mama kuri savo vaiką atiduoda.

Nežinau tikriausiai užsnūdau važiuodama. Nes pramerkusi akis pamačiau, kad važiavome kažkokiame mieste.

-Kur mes?- paklausiau kiek suirzusi.

- Jau nebetoli pravažiavus šį miestelį stovės naujoji tavo mokykla.- tai pasakė ir šyptelėjo lyg tai būtų smagu.

Aš tiesiog prunkštelėjau ir toliau klausiau savo muzikos stebėdama aplinkui naujus vaizdus.

Miestas buvo gražus daug daugiau gamtos negu kitose miestuose. Žmonių veiduose matėsi džiaugsmo ir liūdesio spindulėliai.

Netrukus privažiavome dideli pastatą.

Neatrodė kaip eilinis senovinis pastatas kurį mačiau savo vaizduotėje labiau tai priminė Hario Poterio mokykla. Ši mokykla buvo modernesnė. Turėjo daug langų ant kurių augo gėlės. Išlipusi iš mašinos apsidairiau aplink. Buvo tikrai labai graži nepalyginčiau su saviškia mokykla. Čia buvo daugybė naujų veidų ir supratusi kad jie visi spokso į mane kiek nejaukiai pasitraukusi arčiau mašinos į ją atsirėmiau kol mama kažko joje ieškojo. Galiausiai suradusi kažkokius dokumentus. Pasitvarkiusi plaukus žengtelėjo į priekį praeidamas pro mane taip leisdama suprasti kad man reikia sekti paskui ją. Ėjau dairydamasi. Čia buvo didžiulis be galo gražus sodas kurio viduryje stovėjo fontanas. Vanduo puokštė į viršų kaip pašėlęs. Prie jo stovėjusin3didele mokinių kompanija stebėjo kaip viena mergina šoko kažkokį šokį. Manau čia linksma. Tačiau man labai truks draugių. Ir visų tų žmonių kurie būdavo šalia manęs vis ta laiką. Toliau žingsniavo plytų kelių iki didelių medinių durų. Mums priėjus jos sunkiai girgždėdamos ir cypdamos prasivėrė.

---------------------------------------------------------

Tikiuosi jums patiks laukiu atsiliepimų...