Ugnies karė (Taisoma)

14 Skyrius. Miško Gelmės.

Taigi pasistatėme mažą stovyklėle ir užsikurę laužą pradėjome pasakoti baisias istorijas.

-Atnešiu malkų. - pasakė Daniel.

-Toli nenueik. - pasakė Ayden.

Maždaug už 15 min užgirdome rėkima. Mes greit su Ayden pradėjome bėkti riksmo link. Kartu su mumis bėgo ir sargas kiti pasiliko saugoti stovyklavietės. Staiga prieš mus atsirado juodas padaras kuris žaibišku greičiu griebė Ayden už gerklės ir nusitempė kaškur gylin į mišką. Aš suklykiau.

-Ne! - ir norėjau bėkti paskui tačiau sargas mane sustabdė.

-Nėra prasmės dabar bėkti paskui yra tamsu reikia palaukti ryto tai buvo Filinas jis nežudys jo  be rytojaus nakties dabar turim būti stovyklavietėje.

Mes gryžome į stovyklavietė. Mano rankos visos drebėjo. Negalėjau pateikėti kad katik kaškoks padaras pagrobė man du rūpimus žmonės. Mnao akyse pasirodė ašaros ėmiau verkti.

Visą naktį nemiegojau vis tikėjausi kad jie gryž kad tai buvo tik sapnas.  Taigi iš pat ryto patraukiame jieškoti jų. Vairuotojams teko pasilikti nes reikėjo kam nors saugoti daiktus. Visi kiti patraukėme jieškoti. Siekėme tempimo žymėmes. Man nebuvo svarbu jog ėjome per bruzginus. Mano visos rankos, kojos bei veidas buvo su braižyti tačiau man tai dabar nerupėjo. Šis miškas yra be galo didelis  todėl privalėjau juos surasti. Ėjome jau gerą pusvalandį tačiau vis dar nieko. Staiga išlindome į proskyna. Jos viduryje buvo ežeras o aplinkui ją vien akmenis. Staiga pamasimatė kraujo žymės. Pradėjau bėgti. Pamačiau prie vandens gulintį Ayden kūną ir ta padarą. Sukaupusi visą savo ugnį šoviau į jį. Ir pribėga prie Ayden. Jis buvo sužeistas jo koja kraujavo o vienas šonas buvo persmeigtas su šaka. Pribėgęs sargas  pabandė kaška daryti pabaisai. Nesupratau bet paskui prasisklaidžius miglai pastebėjau jog ten Daniel.

-Ne!-suklykau ir pribėgau prie jo ir pažvelgiau į sargą kuri tik papurtė galvą.

Atsitraukiau purtydama galvą ir pažvelgiau į savo rankas jos visos buvo kruvinos. Tai negalėjo būti tiesa aš negalėjau nužudyti jo. Aš nenorėjau būti žudyke. Sargas pribėgęs prie Ayden užsrišo jo žaizdas. Aš tiesiog parkritau ašarotomis akimis. Sargas padėjo Ayden atsikelti. Ayden pamatęs negyva Daniel kūną pažvelgė į mane. Tačiau aš nusukau akis. Negalėjau žiūrėti į jį. Atsistojau ir pradėjau bėkti į ežerą. Bandžiau nusiplauti kraują. Stipriai draskiau bei tryniau rankas. Tačiau jis buvo visur.

-Pabukit čia einu iškviesti pagalba. - tarė sargas.

Man nerūpėjo po velnių kas ką sako. Aš nužudžiau žmogų. Nebenorėjau gyventi.

-Felicija!-sušuko Ayden.

-Ne. Ne. - kartojau sau šiuos žodžius.

-Felicija prašau padėk man. - pasakė Ayden.

Tuomet aš greit atsisukau į jį. Jam buvo sunku kvepuoti. Tad priėjau prie jo ir sukūriau ugnies tiltą. Žaizdos pamažu pradėjo trauktis. Negalėjau visiškai jų užgyditi bet aš bandžiau.

-Felicija nusiramink. - pasakė jis.

-Atsiprašau. - pasakiau ir pradėjau verkti sušukau jam prie kojų.

Tuomet tamsa.