Taigi važiavome jau apie 3 valandas. Už lango lyjo ir autobusiuke buvo šaltoka. Dauguma jau miegojo nes nebuvo ką daugiau veikti. Taigi atrėmusi galvą į autobusiuko langą pradėjau žvelgti pro mus lekiančius vaizdus. Staiga pasirodė kad prie medžio stovėjo juodas siluetas. Nusipurčiusi jo jau nebebuvo. Tikriausiai pasivaideno kito logiško paaiškinimo neturėjau. Tuomet pajutau kaip prie manęs kaškas atsisėdo. Ir pažvelgusi kas tai buvo Ayden.
-Nesušalai?-paklausė jis.
-Biški. - atsakiau.
Tuomet prisiglaudžiau prie jo. Jis mane apkabino. Tuomet nusprendėme pasiklausyti muzikos per ausinukus. Tačiau po 20 min. aš jau šiltai ir saldžiai miegojau.
Atsibudau tuomet kai prasidėjo duobėtas kelias jau buvo tamsu. Nesuprantu kaip galėjau išmiegoti visą dieną. Apsidairiusi supratau kad visi miega. Na o aš dabar neturėjau ką veikti. Nuėjau įsipilti vandens ir ko nors užkąsti nes visa dieną nieko nevalgiau. Taigi pasiėmusi sumuštinių ir vandens buteliuką nuėjau prie vairuotojų ir pasiūliau sumuštinių. Bei taip pat pasiūliau sargui. Tuomet nuėjau atsisėsti prie Ayden kur ir miegojau. Ir žiūrėdama į žvaigždėtą dangų pro langą kramsnojau sumuštinius bei gėriau arbatą. Tuomet viską padėjusi į šalį prisiglaudžiau prie vaikino ir toliau įėjau miegoti.
Atsikėliau nuo garsios muzikos. Apsižvalgiusi supratau kad visi jau atsikėlė.
-O miegalė pabudo.-nusijuokė Daniel.
-Tu man skoloje. - pasakė Ayden.
-Už ką?-paklausiau jo.
-Už tai kad nuspaudei ranką. - atsakė jis ir šyptelėjo.
-Atsiprašau. - pasakiau jam. - Ko norėtum gauti?
-Pasiliksiu tavo skolą kai kaška sugalvosiu tuomet pasakysiu. - atsakė jis.
-Na gerai. - pasakiau ir šyptelėjau.
-Uhh šiandien vakare reiks sustoti.-pasakiau.
-Joa reiktų bet yra problema.-pasakė Daniel.
-Kokia? - paklausiau jo.
-Maždaug vakare privažiuosim miško vidurį. - pasakė jis.
-O kiek laiko reiktų kol išvažiuotume? - paklausiau.
-Na reiktų važiuoti iki rytojaus 15:00h. O tamsios nakties metu važiuoti pavojinga. - pasakė Ayden.
-Teks naktį budėti. - tariau.
-Japy pamainom. - pasakė Daniel.
-Laukia ilga naktelė.-pasakiau.
-Bet reiktų budėti po dėl saugumo. - tarė Ayden.
-Na taip. - pasakiau.
Tuomet mūsų tema nukirpo prie to kiek visokiausių dalykų ir kiek namų darbų gausime gryže. Laukia sunkios savaites. Taigi paskui dar juokavome. Prie mūsų juokų prisijungė ir visi kas tik važiavome. Išskyrus sargą ir vairuotojus.
-Felicija jai galėtum rinktis tapti valdytoja, mokytoja, ir kare ką pasirinktų? - paklausė manęs Daniel.
-Tapčiau kare. - pasakiau.
- O kuom tu Ayde?-ta pati klausymą uždavė ir Ayden.
-Irgi karių. - pasakė jis.
Tuomet dar šiek tiek pašnekėjome apie įvairius dalykus.
Kelio liko nebedaug gal dar 3 valandos. Uhhh jai būtų galimybė ten nuvykti greičiau. Taigi mes su Ayden pasidalijome ausinukėmis ir klausėmės muzikos.
YOU ARE READING
Ugnies karė (Taisoma)
FantasyPaslaptis... Paslaptis... Skamba mano galvoje žodžiai kuriuos katik išgirdau aš privalau tekėti už vaikino kurio net nemyliu ir net nežinau kaip atrodo ar kas jis toks . Deviniolika metų mama nuo manęs slėpė tokia paslaptį o dabar turiu per tris mė...