Ugnies karė (Taisoma)

21 Skyrius. Laimingiausia Pasaulį

Prabudau. Tačiau akių atmerkti vis dar nesugebėjau. Tuomet išgirdau kažkieno kvėpavimą. Pajutau jog  guliu ir jog kažkas laiko suspaudęs mano ranką. Kvepėjo vaistais iš ko galėjau spręsti kad esu ligoninėje.

-Prašau pabusk.-Išgirdau kimų vaikino balsą.-Aš myliu tave.

Šie žodžiai nudvelkė visą mano kūną.
Tuomet atsargiai akis.  Mano ranką laikė Ayden. Jis atrodė pavargęs ir nusilpęs. Krėsle sėdėjo kažkokia moteris. Aš asistengiau pajudinti ranką kas man truputėlį pavyko. Ayden iškart pažvelgė man į akis. Jo akyse kažkas sužibo.

-Mama gali pakviesti daktare. - paprašė vaikinas moters.

Tuomet supratau jog ji yra jo mama. Moteris greit išbėgo iš palatos.  Už trijų minučių į palatą įėjo daktarė. Šviešių plaukų ir mėlinų akių užsidėjusi baltą chalatą.

-Ar gali judinti kojas? Rankas? Kūną? - paklausė mandagiai ji manęs.

-Taip. - silpnai ištariau.

-Ką nors jaučiate? Svaigulį?-uždavė dar viena klausima ji manęs.

-Silpnoką. - pasakiau jai.

-Turėsime jai dar padaryti tirimus. - pasakė ji Ayden.

-Supratau. - atsakė jis.

-Nenuvarginkit jos. Jai reikia ilsėtis. - pasakė daktarė ir išėjo iš palatos.

-Kas vyksta? - paklausiau Ayden.

-Tu buvai savaitę komoje. - pasakė jis.

-Savaitę? - paklausiau jo.

-Taip radau tave padurta lauke nunešiau tave į ligoninę tave operavo. Kad ir kas tave padurė į tavo organizmą suleido chimeros nuodų. Stebuklas kad gali judėti. - pasakė jis.

-Ačiū kad neleidi numirti. - silpnai pasakiau.

-Sūnau aš jau eisiu Atnešiu merginai šviežių vaisių. - pasakė Ayden mama.

-Gerai. - pasakė.

Moteris pasiėmusi tašiuka įšėjo. Ayden atsisėdo ant lovos krašto ir paėmimą mano ranką.

-Kodėl tu dar vis čia? - paklausiau jo.

-O kur norėtum kad būčiau? - paklausė jis manęs.

-Neturėtum ruoštis vestuvėms? - paklausiau jo ir silpnokai šyptelėjau.

-Nebus jų. - pasakė jis.

-Kodėl? - susiraukusi paklausiau.

-Nes mano tėvams nepatiko mergina ji apsivogė. - pasakė Ayden.

-O kodėl tavo mama čia? - paklausė jis.

-Nes... Nes aš jai pasakiau jog myliu tave ir jaigu ir ką nors vesiu tik tave. - pasakė jis ir pažvelgė į mane.

-O tikrai myli?-paklausiau šyptėjusi.

Jis tik palinksėjo galvą ir taip pat šyptelėjo. Tuomet prikando lūpa.

-Ar norėtum būti mano nuotaka? - paklausė jis manęs.

-Taip. - ir šyptelėjau

Tuomet jis mane apkabino. Jausmas buvo neapsakomai geras. Pagaliau jaučiausi saugi ir mylima. Mano pilve skraidė tūkstančiai drugelių buvau laiminga.

_______________________________________

Kita dalis bus kai surinksiu nors 10 vote.

Ačiū kad skaitote