Ugnies karė (Taisoma)

17 Skyrius. Nuosprendis

Mes viską ką pavyko išsiaiškinti apie tą padarą pasakėme direktorei. Tačiau direktorė nebuvo geriausios nuotaikos tai išgirdusi. Jos linksma šypsena virto į surimtėjuse slepenčia kažka veido mimika.  Dabar ji suposi savo krėsle o mes stovėjome ir laukiame kokio nors jos žodžio.

-Jus suprantate kad jus issiaskinote ta ko negalite žinoti jokias būdais ir tai žino tik vyriausybė ir kariai? - paklausė  ji rimtų veidu.

-Atleiskit norėjom išsiaiškinti tiesą. - pasakiau kuo mandagiu.

-Na taip tiesa. Aš privalau apie jus pranešti vyriausybei kur viks sprendimas. - pasakė ji ir greit užrašiusi kažką ant popieriaus išsiuntė ugnies pagalba.

-Ką nuspręsti? - paklausė Ayden

-Na jums gali būti ištrinta atmintį apie tai bet tai rizikinga nes daug kas neprisimena žmonių ta diena tai gali būti kad ne prisiminsite vienas kito.  Gali būti skirta mirties bausmė kas labai reta būna. Arba galite būti paskirti prie karių kas nutinka retai nes atsižvelgiama į tai kokia padėti dabar turite. - pridildžiusi balsą pasakė ji.

-Mes galime mirtį o jus taip paprastai pasakėte? - paklausiau jos.

-Atleiskit tokia mano pareiga.-atsakė ji.

-Jūs slepiate tiek daug antgamtinių padarų nuo visų mokyniu ir leidžiate žinoti tik kelis? Jų gali būti milijonai? Jie net nežino prieš ką turės kovoti ir jūs tai slepiate?-pyktai paklausiau.

-Mes negalime to pasakyti kad neprasidėtų masinės žudynes. - pasakė ji.

Tuomet ore atsirado lapelis kuri jį mykliai pagavo ir perskaitė tuomet pažvelgė į mus.

-Kariai. - trumpai pasakė ji. - jums bus paskirtos papildomos istorijos bei treniruočių ir specialiūjų apmokymų pamokos. Negalite niekam prasitarti apie tai ką žinote kitaip bus paskirta mirties bausmė. - pasakė rimtai direktorė.

Išėja iš kabineto atsikvepiame. Bet visvien kad Daniel mirė tai slėgė. Abu su Ayden nusprendėme gryšti į savo kambarius. Taigi įėjusi į savo kambarį dirbau ant lovos..

-Na ką sakė direktorė ar tai... - nespėjus pabaikti sakinio pasakiau.

-Šią knygą parašė vienas mokinys 1876m. kai reikėjo kurti aprašymus išgalvoti kažką. - pasakiau suvaidindama nusivylusia.

-Atleisk... - numykė ji.

-Nieko išgyvensim. - pasakiau jai ir užmerkiau sunkias nuvargusias akis.

Prabudau ryte. Saulės spinduliai krito man ant veido. Šiandien buvo šiaštadienis. Taigi sunkiai išsirangiusi iš lovos nuėjau į vonia ir apsitvarkiusi gryžau į kambarį. Apsirengusi juodą crop top maikutę bei užsidėjus juodas tipas ir apsimovusi baltus sportbačiukus patraukiau link Ayden kambario. Eidama su gavau ore raštelį kuriame rašoma kad treniruotė viks prie krioklių miškuose.

Tiesa pasakius net neįsivaizduoju kur yra tie kriokliai bet iškart sudeginau lapelį. Pasakiusi Ayden kur vyks treniruotė. Regis jis žinojo kur tad vadindami kad einam pabėgioti patraukiame tos vietos link.

Nubėge pamatėme didžiulius du krioklius. Nusišypsojau. Čia buvo nuostabu aukštį medžiai užstojo aplinka. Įvairių paukščių čiulbesys ir vandens šniurevimas sudarė gražią gamtos muzika. Saulės spinduliai šviečiantis pro nei tankiai nei smulkiai išsideščiusiu medžių lapus. Sudarė gražius šešėlius. Taigi laukiame kol ateis mokytojas. Kad pradėtume mokytis.