8 Skyrius. Nejauki Diena.

445 35 2
                                    

  Prabudau rytę. Nuėjau į vonę ir padariusi rytinį rytuala gryžau į kambarį. Mąsčiau susirišti plaukus. Bet tuomet pastebėjau ant kaklo mėlynę ir nusprendžiau būti palaidas plaukais. Taip po vakar įvykio mes abu nejaukiai pasijutom tad nuėjome išgerti ir tikriausiai trenkiausi į kaška.

Nieko rmt nedariau tiesiog vazelinu pasitepiau lūpas ir pakėlusi Heyle nuėjau susidėti knygų.

Už 20min. patraukiame link pamokos kuri buvo dailė. Mokėmės piešti pasikliaujant savo stichija. Mums tiesiog buvo duotas specialus popierius purškiami dažai ir viskas.
Tačiau kai aš paėmiau juodos spalvos dažus ir pasižiūrėjau į lapą man įšoko vizija.

Mes vaikščiojom po sodelį su Ayden ir mus užpuolė kaškoks padaras. Tuomet jis mums nespėjus nieko suvokti paskleidė kaškokia juodą energija ir mes buvo suparaližuoti. Jis iš mano kaklo siubė ugnį. O Ayden tempė iki kaškokio miške apleisto namo.

Nejučia suklykau.

-Ayden!!-ir tuomet supratusi kad esu klasėje pradėjau blaškytis kaip pašėlusi. Pasižiurėjau į savo piešinį kuriame buvo nupieštas tas padaras.

-Iš kur žinai kaip atrodo nakties siaubas ir kodėl klyki Ayden vardą!-paklausė mokytoja pamačiusi piešinį.
-Aš turiu eiti.-greitai išmečiau dažus ir palikusi visus daiktus išbėgau iš pamokos.

Blaškausi po kolidoriu dairydamasi Ayden. Su griebiau viena iš jo draugų.

-Kur Ayden?-paklausiau jo.

-Nežinau jis ne gryžo šiąnakt bet aš galiu pabūti su tavimi pupyte jai nori. - Tuomet supratau kad jis yra apsinešes.

Tad greitai išbėgau į kiemą ir ėmiau dairytis. Nubėgau į tą parkelį kur mačiau vizijoje. Ir bandžiau eiti tuo pačiu keliu. Iš tikro priėjus mišką pasimatė tempimo žymės. Sekiau jomis. Ir galiausiai priėjau namą tą patį apleistą namą. Sulėtinau žingnius delnuose pajutau karštą pulsuojančiania venose ugnį. Atsargiai pradariau girgždančias  senas duris.  Įėjau į seną namą. Čia buvo vienas kambarys ir laiptai į rūsį. Tačiau staiga padaras mane nustūmė nuo laiptų ir uždarė duris.
Greitai atsistojau ir apsidairiau. Čia buvo gal penki žmonės. Visi jie buvo purvini ir prirakinti prie grandinių. Tuomet pastebėjau Ayden. Jis buvo visas išvarges ir purvinas. Greitai priėjau prie jo ir bandžiau nutraukti grandines tačiau jos mane nudegino.

-Felicija? - sumurmėjo jis.

-Aš čia viskas bus gerai.-pasakiau jam.

Tuomet suėmiau abiem rankomis grandines ir nors ir degino sukaupusi visą savo ugnį pradėjau jas deginti. Vaikinas į mane žiūrėjo pavargusios akimis. Galiausiai man pavyko jas nudeginti. Tuomet suėmiau jo rankas.

-Nagi susikaupk pasidalinsiu su tavimi galia tik tu turi  sukaupti savosios likučius prašau pasistenk. - pasakiau ir užsimerkusi akis ir sukaupusi savo  galią pastūmėjau ją Ayden. Ir pajutusi jo silną energija ėmiau kurti tiltą. Atidaviau jam puse savo energijos. Vaikinas po kelių minučių atsigavo ir prisispaude mane savo glėbije. Tuomet abu padėjome ištrūkti likusiems. Keista nes čia buvo ne vien ugnies stichijų valdytojai bet ir oro vandens ir  du žemės stichijų valdytojai. Padėjau jiems atsikelti. Negalėjau jiems padėti su energija nes  buvau ugnies valdytoja. Tuomet pabandžiau atidaryti duris tačiau šios buvo užrakintos. Prie manęs priėjo Ayden.

-Pridėk rankas prie durų ir sukaupk energija delnuose. - pasakė jis padarė tą patį.

Galiausiai durys sudegė. Padaro namelyje nebuvo. Tad mes padėjome likusiems išeiti iš pastato.

Po 30min. buvome prie akademijos. Keli mokytojai pribėgo ir padėjo jiems. Jie buvo nuvesti pas seselę o mudu pas direktore. Papasakojo kas įvyko įšėjome. Ayden nenorėjo grįšti į savo kambarį tad pasiūliau ateiti pas mane.

Ugnies karė (Taisoma) Where stories live. Discover now