Ugnies karė (Taisoma)

16 Skyrius. Šmėklos

Taigi vakar padrąsina ir išsikalbėjusi Ayden pasijaučiau daug geriau. Atsikėlusi nuėjau į dušą ir palindau po šalto vandens srove. Išlipusi priėjau prie veidrodžio ir krūptelėjau už save spamačiusi to padaro atvaizdą tačiau atsisukusi ten nieko nebuvo. Taigi apsirengusi ir susirišusi plaukus į aukštą kasą bei pakėlusi Heyle susidėjau knygas.

Tai aš Heylei buvau tartum asmeninis žadintuvas. Kai mergina susiruošė patraukiau į sporto salę. Pirma pamoką buvo Treniruotė. Įėjusiai į salę į mane dėmesio niekas nebekreipė. Tuomet priėjau prie Ayden.

-Labas. - šyptelėjusi pusę lūpų tariau.

-Sveika.-pasakė jis.

-Kas vyksta? - paklausiau jo.

-Medison jau visiems paskelbė kas įvyko vakar. - pasakė jis.

-Aš taip noriu jai perkaisti gerklę. - pasakiau.

-Aš taip pat. - pasakė jis ir šyptelėjo.

Atėjus mokytojui pradejome mokytis kaip reikia ką nors padekti naudojant kito žmogaus ugnį. Taigi reikėjo būti komandomis aš buvau su Ayden nes nemanau kad kas nors būtų norėjas būti su juo kai jis prisiėmė už mane kaltę. Jaučiausi jam skolinga ir jis mane išgelbėjo tad buvau jam labaj dėkinga. 

Taigi po pamokų gryžau į savo kambarį. Buvau labai išsekusi. Šiandien visą dieną esu labai išsiblaškiusi. Man vis vaidenasi tas padaras.  Prisipažinsiu bijojau gal tai prakeiksmas už tai kad nužudžiau ir esu žudikė. Vien pagalvojusi apie tai noriu verkti. Jis buvo mano draugas o aš jį nužudžiau. Aš netgi atėmiau iš kitų draugą. Taip ir nespėjau jam pasakyti kad atleidžiu. Nenorėjau apie tai galvoti tad pasileidau muzika ir ėmiau piešti.

Atrodo lyg atsijungiau nuo šio pasaulio. Tiesiog piešiau piešinius vieną po kito. Tada į kambarį įėjo Heyle.

- Ką veiki?- Paklausė mergina.
- Piešiu.- Atsakiau pasikračiusi galvą ir lyg sugrįžusi į šį pasaulį.
- Radau knygą apie tuos padarus.- Pasakė mergina ir ištraukė ją sau iš už nugaros.
- Duokšk.- Pasakiau ir paemiau knygą merginai iš rankų.
- O kur ačiū?- Paklausė ji ir nusišypsojo.
- Ačiū.- Pasakiau nuoširdžiai ir iškart atsisėdau ant lovos įsipatoginau ir išjungiau muziką, kad būčiau visiškai susikoncentravusi į knygą.

Ją skaičiau ilgai, pro langą jau skverbėsi tamsa, tad teko įsijungti šviesą. Kai jau buvau pasiruošusi padėti knygą ir pratęsti jos skaitymą ryt pamačiau sakinį "Filinai, nuo pat jų atsiradimo galėjo keisti pavidalą, į jų nužudytą žmogų"

- Kąąą!!?- Pagalvojau mintyse.
- Tai aš nenužudžiau jo?!- Šaukiau iš laimės mintyse, bet tada man toptelėjo mintis, jog jis visvien miręs ir tai nepasikeis.

Viską papasakojau Heyle ir ji man pasiūlė viską papasakoti Ayden. Aš taip ir padariau, greitais ir dideliais žingsniais patraukiau į vaikino kambarį. Nuėjusi jam viską papasakojau ir mums abiems šiek tiek palengvėjo, bet turėjome kažkaip įsiaiškinti ar tai tikrai tiesa, mat čia tik popiergalis. Reikia surasti gyvą šaltinį.

_______________________________________

Už skyrių dėkokite @TheLonelyAndOnly

Taip pat rekomenduoju skaityti ir jos knygas.

Ačiū kad esate su manimi ir skaitote.