Ugnies karė (Taisoma)

11 Skyrius. Netikėtumai

Taigi dabar jau važiavome autobusiuku iki žemės tautos nes ji buvo arčiausiai mūsų iki jos buvo 2 dienų kelias.

Vakarėjo saulė leidosi taigi prisiglaudžiau prie Ayden nes pasidarė šaltą. Ayden mane apsikabino ir  tuomet nejučia užsnūdau.

Prabudau saulei tekant. Ayden vis dar miegojo o man buvo šilta ir gera. Tad apsidairiusi ar visi savo vietose nuėjau prie vairuotojo paklausti kiek dar liko kelio. Dar buvo geros 9 val kelio. Pas mus buvo du vairuotojai kurie vairavo pakaitomis. 

Kiek nabodžiai atsipūtus nuėjau atgal prie vis dar miegančio Ayden.

-Jūs miela pora. - pasakė šviesių plaukų ir žalių akių mergina viena iš tų kuria vakar išgelbėjo ir dabar vežem atgal į žemės akademija.

-Oj ne mes neesam pora. - atsakiau jai.

-Gaila atrodote lbj mielai kartu. - tarė ji.

-Ačiū. -pasakiau jai.

-Tau taip pat ačiū kad išgelbėjai.-tarė ji.

-Nėra už ką kiekvienas būtų taip pasielgęs.-pasakiau maloniai šyptelėdama.-o kaip tu ten atsidūriau?

-Nežinau  pasirodė kad miške pamačiau maža mergaitė tad nuėjau pasižiūrėti. Bet tuomet kritau ant žemės kūnas buvo tartum su paralyžiuotas o tas padaras pradėjo mane tempti tuomet siurbė mano energija.-liudnų balsų tarė mergina.

-Užjaučiu. - pasakiau jai.

Tuomet mergina nusprendė dar truputį pamiegoti. O aš taip pat pasijaučiau apsnudusi. O dar pradėjo lyti. Regis bus audra. Tad prisiglaudžiau prie Ayden ir užmerkusi akis klausiausi ant stiklo krentančių lašų. Tuomet pajutau kaip kaškas mane stebi ir atsimerk ūso pamačiau Ayden akis. Jis nusišypsojo.
O aš toliau užsimerkiau. Už lango pasigirdo griausmingai griaustinis kuris gadino kad bet kurią minutę gali paleisti savo žaibus.

-Gal norit pavalgyti? - paklausė Daniel.

-Būtų neblogai. - pasakiau.

Taigi netrukus visi kelionės žmonės buvo pavaišinti karštais sumuštiniais.
Pavalgę dar kalbėjomės apie tą dieną. Ar kaip jie ten atsidūrė.

Taigi galiausiai sustojome prie didėlio pastato. Visi išlipę patraukiame link  mokyklos. Visi nuėjome pas direktorę kuri buvo labaj maloni. Taigi visi gavome kambarių po keturis. Mūsų kambaryje buvo Ayden aš  Daniel ir vienas iš oro genties. Visi kiti kitame.
Taigi kadangi keliavome dvi dienas nuėjau į dušą ir gryžusi į kambarį įsirangiau į šiltus patalus. Tačiau miegoti nedėjau ne sbuvo pats vidurdienis. Taigi išlipusi šlapias plaukais ėjau pasidaryti po žemės mokykla. Prie manęs prisijungė ir Daniel esu tikra būtų prisijungęs ir Ayden jai tik nemiegotų.

-Taigi kaip tu sužinojai kur yra Ayden?-paklausė Daniel.

-Ummm... Paslaptis. - atsakiau jam.

-Felicija aš kaiką netyčiom sužinojau.-pasakė jis.

-Ką? - kilstelėdama antakį paklausiau jo.

-Mergina kurią turėsiu vesti yra vardu Felicija. - pasakė jis.

-Turbūt juokauji arba kaška maišai. - pasakiau jam.

-Atleisk aš tiesiog visiškai atsitiktinai pamačiau vestuvių planavimo popierius ant stalo.-atsakė jis.

O aš nieko jam nebepasakius gryžau atgal į kambarį. Tai nesąmonė aš negaliu tekėti už jo ne. Tai negali būti tiesa. Veidą paslepia anklodėje jog nesimatytų mano ašarotų akių. Nenoriu tekėti už jo. Dar turėjau vilčių jog tai galėjo būti kas nors kitas bet dabar viskas žlugo. Nekenčiu mamos. Už viską. Tuomet šeip ne taip užmigau.