Viena naktis - naujas gyvenimas

11 SKYRIUS

- Tavo kūnas toks švelnus ma belle.1
- laižydamas mano krūtį sudejavo jis.
Tuomet lėtai įėjo į mane. Jo pasididžiavimas buvo toks didelis ir kietas, kad vos tilpo manyje.- O mon Dieu, comme c'est bon.2- sudėvėjo Tristanas.- Tu tokia mažytė ir jauki.-  giliau ir energingiau įėjės į mane sušnabždėjo.
- Greičiau...- malonumo apimta sušnabždėjau.
- Paprašyk. Mažute, paprašyk manęs.- dar geidžiamiau sušnabždėjo jis.
- Prašau... prašau Tristanai!
- Ko prašau?- sušnabždėjo man į ausį. Pasijaučiau taip lyg žaistume katės ir pelės žaidimą, bet malonumo apimta nieko negalėjau padaryti, tik pasiduoti.
- Paimk mane... stipriai, greitai... prašau.
Antrą kartą kartoti nereikėjo. O jei ir būtų reikėję jau nieko nebūtu galėjus pasakyti, nes jis greitais ir giliais judesiais judėjo manyje.
- Dios mio!3- sušukau ispaniškai malonumo apimta.- aš tuoj baigsiu.- įspėjau vaikiną.
- Žinau,- uždusęs pasakė jis.- jaučiu kiekvieną tavo ląstele.- tuomet išskleidė tokį gerklinį garsą ir baigė. Išėjo iš manęs. Ir nusiėmė gumyte. Išmetė ją. Tuomet apsikabino mane.- tu tokia... siaura. Lyg man sukurta.
- Aš niekam nesu sukurta.
- Esi. Man. Tu nepakartojama.
- Žinau. Tai nepakartojama.-sakydama šiuos žodžius galvojau apie du dalykus.
Pirma: tai iš ties buvo nepakartojamas seksas. Toks koks man patinka. Greitas ir audringas.
Antra: tai buvo nepakartojama – to daugiau nebebus. Dar kartą tai kas buvo prieš pora akimirkų tarp mūsų, neįvyks.
- Pritariu.- apsikabinęs mane už nugaros pasakė Tristanas.

◇◇◇

Melisa ilgai pragulėjo Tristano glėbyje. Pažiūrėjo į telefono ekraną, kuris rodė be penkiolikos minučių trečią valandas nakties. Ji nenorėjo išeiti, nes šiandien... šiandien
buvo ta diena. Ta...
Melisa švelniai nuėmė Tristano ranką nuo savęs ir išlipo iš lovos. Greitai ir tyliai apsirengė. Apsiavė aukštakulnius ir išėjo iš viešbučio kambario, kurį jis buvo užsakęs.
Išėjus iš viešbučio įsėdo į taksi ir grįžo atgal į savo viešbutį. Į savo viešbučio kambarį.
Įėjus į kambarį, paskambino į registratūrą ir užsisakė šampano. Kol Melisa persirengė ir nusiprausė veidą atvažiavo jos šampanas. Ji sumokėjo merginai, kuri atnešė ir ši išėjo. Tuomet atsikimšo šampano butelį ir prisipylė taurę gelsvo skysčio. Priėjo prie didelio lango ir atsirėmė į jo kraštus.
Melisa ilgai žiūrėjo į tamsios nakties apgaubtą Paryžių. Eifelio bokštas stovėjo vienas tamsioje naktyje, lygiai taip kaip ji jautėsi. Dzinkt. Ji atsipeikėjo iš transo ir pažiūrėjo į
taurę, kurią laikė rankoje. Taurė atsitrenkė į stiklą, o Melisa pabudo iš transo. Jos veidu nuriedėjo ašara, kurią ji nuvalė. Tuomet skruostu nuriedėjo kita. Melisa dar kartą pažiūrėjo į Eifelio bokštą, tuomet pakelė akis į tamsu dangų.
- Už tave.- ištarė pusbalsiu ji ir pakėlė taurę prie lūpų.
--------------------------
1 Mano gražuolė.
2 O, mano Dieve, kaip gera.
3 Dieve mano!