Viena naktis - naujas gyvenimas

31 SKYRIUS

- Kite, tu jau pasiruošusi?- paklausė Melisa Kitės atėjusi į jos viešbučio
numerį.
- Taip. Tik dar noriu lūpas pasidažyti,- iš vonios kambario sušuko ši.
- Gerai. Laukiu.
- Vauu! Tu gražesnė net už mane.- išėjusi iš vonios nužiūrėjo ji.
Kitė vilkėjo juodas aptemptas odines tampres ir ryškiai raudoną, lengvai krintančią malkutė su šiokia tokia iškirpte.
- Nenusišnekėk, tu labai gražiai atrodai.
- Tu gražiau!- užginčijo ji.
- Užtat tavo vakaras gražesnis.- patikinau ją.
- Na, taip. Dubajaus restoranas, gėlės, muzika, šokiai. Taip tu teisi, man geriau.

Išėjom iš kambario ir nužingsniavome iki mano Ferrario.
- Kur tave nuvežti?
- Už kelių gatvių yra prabangus restoranas, ten susitinku su Aronu.
Užvedžiau variklį ir mes pajudėjome.

◇◇◇

Privažiavau didelius rūmus, kurie praktiškai stovėjo pačiame Dubajaus centre. Jie buvo kažkuo panašūs į Britanijos karalienės rūmus ir tuo pačiu su dideliais kupolais, primenančiais jų tikėjimą. Rūmai pastatyti iš balto marmuro ir turėjo šešis minaretus. Jei šie rūmai nebūtų tokie ilgi, primintų Tadž Mahalą.

Privažiavau pro vartus ir išlipusi iš automobilio pradėjau lipti laipteliais. Man dar nespėjus užlipti iki durų, o jau laukė kelios jaunos mergaitės apsigaubusios nuo galvos iki kojų ir matėsi tik akys.
- Sveika atvykusi, panele.- laužyta anglų kalba pasisveikino viena ir iš merginų.
- Aš esu Are Abu, o čia Hali Fih, mes jus palydėsim iki valgomojo.- prakalbo kita mergina.

Tiesa pasakius būčiau jų niekaip neatskyrus. Jos vienodo ūgio ir apsirengusios tokiais pačiais juodais apdarais, kur matosi tik akys. Bet kairėje krūtinės pusėje pamačiau
lentelę su jų vardais.

Jos nuvedė mane į svetainę, ir pasakė, kad tuoj pasirodys Jo Didenybė.
Taip ir buvo po kelių minučių atėjo Zahir bin Aaban al Maktoumo su dar trimisvaikinukais. Du iš jų atpažinau, tai jo sūnūs dalyvavę mano renginyje. O trečiojo neatpažinau.
Jis buvo kaip dievas. Veido bruožai labai gražūs. Nedidelė, kelių dienelių barzdelė. Rudos akys, ištreniruotas kūnas. Tvirti ir dideli pečiai.
Už jų ėjo dvi moterys. Viena buvo neprilygstamo grožio, akys ryškiai žalios, lūpos raudonos, odos spalva rusvo smėlio. O kita šiek tiek jaunesnė, bet ne tokia išvaizdi,
mažesnė.
- Sveika atvykusi, panele Melisa.- mandagiai pasisveikino priėjęs Zahiras.
Tuomet nusilenkė parodydamas man pagarbą. Šiek tiek nustebau, bet
padariau tą patį.
- Man labai malonu čia apsilankyti. Seniai buvau Dubajuje, tad ilgai negalvojusi priėmiau jūsų kvietimą.
- Labai nudžiugau tai sužinojęs. Noriu jus supažindinti su savo šeima.- pasakėZahiras ir pasisuko į vaikinus.- Jau iš ankščiau pažysti mano jaunelį sūnų Kemali ir vidurinį Halidą.- jam ištarus vaikinukų vardus jie man nusilenkė, bet nežemai, kaip lenkiamasi prieš karalius ar dar ką nors, o tiesiog palenkė galvą, aš jiems atsakiau taip pat.- O čia mano vyriausiasis sūnus Serkan bin Mohamed al Maktoumo.
- Malonu susipažinti,- ištiesiau ranką ir vaikinas man ją paspaudė.
- Man taip pat,- vyriškas jo bosas nuskambo per kambarį.
- O čia mano pirmoji žmona Šara Aldim,- parodė į tą gražiąją moterį, kuri buvo mane pakerėjusi.- o čia antroji Hafsa Vital.

Nulenkiau joms galvas ir tada pagalvojau, kaip jos turėtų jaustis. Jos dvi, o vyras vienas. Nesuprantu, kodėl, moterys yra taip nuvertinamos. O vyrai išaukštinami lyg būtų šventieji.

Pakilome dideliais, plačiais laiptais į antrąjį aukštą. Aš ėjau pačiame priekyje kartu su Zahiru ir kalbėjome apie Dubajų, už mūsų ėjo jo vyresnysis sūnus su Zahiro pirmąją
žmona, o už jų ėjo likę du sūnūs ir antroji žmona. Pagal ėjimą supratau, kad Šara yra ne tik pirmoji žmona, bet ir Serkano, pirmojo sūnaus motina. O likę du sūnūs su kuriais jau ankščiau susipažinau buvo nuo antrosios žmonos.

Valgomasis buvo didelis ir labai skoningai dekoruotas. Melsvos spalvos sienos su baltais ornamentais, ilgos ir lengvos baltos užuolaidos. Vidurį kambario stovėjo didelis stalas. Stalo galia buvo padėtos trys lėkštės. Viduryje Zahirui, iš dešinės pusės
Šarai, o iš kairės Hafsai. Iš dešinės stalo pusės atsisėdo Serkanas, o iš kairės Hamidas ir Kemalis. Man paruošta vieta buvo šalia Serkano.

Pradėjo nešti maistą ir mes gana linksmai šnekučiavomės. Aš net nepagalvojau, kad vakarienė su nepažystamaisiais gali praeiti taip sklandžiai. Bet man nedavė ramybės
mintis, kad čia kažkas negerai.