Viena naktis - naujas gyvenimas

18 SKYRIUS

- Sveiki atvykę į „Baltojo Angelo“ labdaros renginį.- pasakiau priėjusi prie JAE valdytojo ir ištiesiau savo ranką pasisveikinti. Jis skeptiškai pažiūrėjo į mane, bet nieko nesakė.
- Labas vakaras. Aš esu Zahir bin Aaban al Maktoumo. O čia mano vidurinysis sūnus Hamid bin Jahiro al Maktoumo.- parodė į iš dešinės pusės stovintį vaikiną.
Jis buvo mano metų. Juodų plaukų, rudų akių ir su kelių dienų barzdele.
Pečiai stambūs. Rankos raumeningos. Lyg koks graikų Dievas. Moteris
tikriausiai labai laimingos galėdamos prisiglausti prie šio vyro raumeningų rankų ir...- O čia jauniausiasis mano sūnus Kemali bin Kadar al Maktoumo.-parodė į sūnų stovintį jam iš kairės. Jis buvo mažesnė brolio kopija.
- Malonu susipažinti.- pasakiau ir padaviau ranką viduriniąjam sūnui. Tiesa pasakius pamiršau jo vardą. Jis nusišypsojo ir paspaudė manąją.
- Man taip pat.- laužyta anglų kalba pasakė šis.
- Malonu susipažinti ir su tavim.- ištiesiau ranką jaunėliui.
- Tavim?- pakartojo jis.
- Na, taip. Malonu susipažinti ir su tavimi.
- Tavimi? Neturėtum kreiptis Jūs?
- Ne, neturėčiau. TU esi už mane jaunesnis ir TU turėtum pagarbą rodyti man.- žiūrėdama tiesiai į akis pasakiau dvidešimt vienerių metu vaikinui.
- Juokauji?- pradėjo juoktis jis. Jo tėvo ir brolio veidai persimainė ir tapo labai rūstūs. O aš ir toliau žiūrėjau į vyrą kuris iš manęs juokėsi.
- Kodėl turėčiau?- jis nustojo juoktis supratęs, kad aš nejuokauju.
- Tu ne tik į mane turėtum kreiptis Jūs, bet ir nusilenkti. Aš esu princas Kemali bin Kadar al Maktoumas!- šį kartą nusijuokiau aš. O tuomet šypsodamasi pasakiau.
- O Dieve atsiprašau! Turėjau iš pat pradžių tai padaryti.- jis nusišypsojo
galvodamas, kad laimėjo. Tačiau... Aš pasižiūrėjau į jo tėvą, tuomet į brolį ir tada tęsiau.- Gera žinoti, kad mano fondu susidomėjo ir palaiko Jungtiniai Arabų Emyratai, tačiau jūs esate mano šventėje.- vėl pasižiūrėjau į jaunėlį.- Ir esate čia ne dėl manęs, o dėl žmonių, kuriems reikia pagalbos. Dėl to aš jus, kaip ir kitus čia susirinkusiu gerbiu. Bet jūs peržengiate ribą. Aš nesu jūsų draugė, giminaitė ar jūsų šalyje gyvenanti moteris. Jūs man įsakinėti negalite.
Mano nuomone jus esate tik žmonės, kurių protėviai kažkuo pasižymėjo ir gavo jūsų taip mėgstamus princų ir karalių titulus. Tačiau jūs nieko
nepadarėte, kad jį užsitarnautumėte...
- Melisa...- pertraukė mane Kite.- nusiramink.
- Aš dar nebaigiau Kite.- pasakiau atsisukusi i ją.- Aš pasiekiau viską pati. O TU... Koks tavo vardas?- pažiūrėjau į jaunelį ir paklausiau.- Kite, koks jo vardas?
- Kemali bin Kadar al Maktoumo.- atsakė ši.
- Taigi, o tu Kemali bin Kadar al Maktoumo nepadarei nieko, kad gautum pagarbą. – perbėgau akimis jo tėvą ir brolį. Jų veidai buvo neįskaitomi.- Buvo malonu su jumis susipažinti.- pasakiau jo tėvui Zahir bin Aaban al Maktoumo.

Nuėjome iki savo staliuko ir atsisėdome. Tuomet pakėliau taurė skaidraus šampano ir tariau:
- Manau, kad susipažinimas praėjo skandžiai.