41 SKYRIUS

148 9 0
                                    

Man labai pasisekė, kad Martin, Hary, Felicija ir Feliksas sutiko dalyvauti ir šioje išvykoje. Tad aš patekau su jais kartu. Tai bus antri metai kaip važiuojame visi kartu.
Taip jau gavosi, kad Nigeris man pasirodė tinkamiausia. Tai toli gražu ne buvo tinkama vieta. Nigeris tai vieta, kur nenorėtumėt atsidurti nei vienas. Tai didelio skausmo šalis. Dykimų apsupta teritorija, kurioje gyvena žmonės. Jų tokios blogos gyvenimo sąlygos, kad jų vaikai miršta nė neišgyvenę keturių metukų. Moterims kartais tenka gimdyti net septynis kartus, kad jos vyras būtų patenkintas vaikų skaičiumi. Šioje šalyje yra ypač blogos maisto atsargos. Daugybė ligų.

◇◇◇

Pasiskirstėme į grupes. Aš su Feliksu ėjome į vienus namus, o Felicija su Martinu ir Hary į kitus. Be einant į namelį mane supykino ir aš nubėgusi už namelio išsivėmiau.

- Kaip jautiesi!- prišoko prie manęs Feliksas. Jis buvo gydytojas, tad nėra kostebėtis, kad taip susirūpinęs kraipė mano veidą ir ji apžiūrinėjo.
- Gerai. Matyt per karšta dėl to. Mano labai jautri uoslė, todėl taip dažnai būna.Nesijaudink.

◇◇◇

Visas penketukas važiavo iš vieno kaimo į kitą. Ir taip visus du mėnesius. Susipažino su daugybe nuostabių žmonių. Kurie pasidalino patarimais ir posakiais apie gyvenimą. Juk nei vienas iš penketuko negalėjo sakyti, kad gyvenime matė visko. Na nebent Melisa. Bet ir tai būtų tik dalis ką ji matė. Šie žmonės matė tai, ko joks kitas nenorėtų matyti. Kančia, netektis..Kaip bebūtų penketukui išvažiuojant tie žmonės šypsodavosi. Kai kurie verkdavo.

Viena naktis - naujas gyvenimasWhere stories live. Discover now