Viena naktis - naujas gyvenimas

34 SKYRIUS

Skridome neilgai, gal tik kelias valandas. O nusileidus mūsų jau laukė automobilis ir apsaugininkai. Visą kelionę abu pratylėjome. Aš į jį net nepažiūrėjau. Mačiau, kad jis mane stebi, bet aš neatsigręžiau į jį.

Įvažiavome į didelio ir prabangaus namo kiemą. Namas stovėjo ant vandenyno kranto, o vanduo buvo toks žydras kokį aš ir mėgstu. Oras buvo šiltas, tad pasigailėjau, kad neturiu maudimosi kostiumėlio. O paskui prisiminiau su kuo esu ir...

Įėjus į namo vidų mus pasitiko prabanga. Baldai buvo antikvariniai ir vienetiniai. Pro langus matėsi toli stūksantis kažkoks kalnas. Aš vis dar nežinojau kur mes esame.

Apsaugininkams išėjus likome dviese dideliame name. Priėjus prie lango atidariau stiklinęs duris į vandenyną ir įkvėpiau sūraus jūros kvapo. Girdėjau kaip jis įžengia į kambarį ir nuo staliuko pasiėmęs kažkokio gėrimo įsipila į stiklinę.

- Gersi?- tyloje suskambus jo balsui net krūpteliu, buvau pripratusi prie tylos.
- Taip.- tyliu balsu atsakiau į vaikinuko klausimą.

Atsisukau į jį ir jis man padavė stiklinę rudo gėrimo. Tuomet atsisėdau ant labai patogios ir minkštos sofos. Supratau, kad matyt dabar nutrauksime tylą. Man tai
nepatiko, aš noriu tylėti. Taip kur kas jaukiau.

- Po tos nakties aš tavęs niekaip negaliu pamiršti. Ieškojau tavęs, bet neradau. Tiksliau niekad nespėdavau.- tyliai pradėjo šnekėti šis.
- Nemanai, kad tai buvo ženklas, kas neieškotum?- pasišaipiau aš.

Jis pasižiūrėjo į mane savo šaltai piktomis akimis ir aš supratau, kad man laikas patylėti. Bet aš tikrai negalėsiu ilgai iškentėti jam nieko nepasakiusi, todėl atsistojau ir išėjau į paplūdimį. Atsisėdau ant gulto skirto degintis ir gurkšnojau brendį. Tuomet išgirdau žingsniu.

- Niekada daugiau nedrįsk manęs palikti!- sušaukė jis.

Aš net nepakėliau į jį akių. Tik palingavau galva negalėdama tuo patikėti.

- Tu negali manęs, taip paimti ir palikti vidurį pokalbio. Aš princas ir tu turi mane gerbti!- toliau staugė Serkanas.
- Prince Serkanai labai atsiprašau, kad jums nepaklūstu, bet turiu jus nuliūdinti. Aš ir nesiruošiu jums paklūsti! Jūs esate eilinis vyras su kuriuo praleidau naktį ir dėl to negalite rodyti man tokios nepagarbos atvilgdamas mane į kažkokią salą. Po galais! Aš net nežinau kur esu!- atsistojau ir pasisukusi į jį pradėjau
rėkti. Matyt nervai nebeatlaikė.- Ištempėte mane iš klubo, per prievartą įbrukote į savo automobilį, be mano leidimo buvau išskraidinta į nežinia kur!-šaukiau ir lenkiau pirštus su kiekvienu teiginiu.- Ir jūs dar tikitės mano pagarbos!
- Atsiprašau, kad taip pasielgiau, buvau apimtas pykčio.- atsiprašė Serkanas.

Nusisukau nuo jo ir vėl atsisėdau ant gulto. Jis padarė tą patį. Tik aš sėdėjauatsisukusi į vandenyną, o jis į mane.

- Kai pamačiau tave klube, žinojau, kad man labai pasisekė, nes aš tavęs
ieškojau. Ieškojau moters, kuri kaitintų man kraują vien tik į ją pasižiūrėjus. Ir tai buvai tu. Tavo akys, tavo juokas, lūpos... viskas mane pakerėjo. Aš net nesitikėjau, kad sutiksi važiuoti su manim į viešbutį.- jis nutilo.- Ta naktis buvo gražiausia ir aistringiausia mano gyvenime. O paskui... Atsikėlęs tavęs neradau. Nei raštelio, nei... nieko. Nežinojau kaip tavęs ieškoti. Ir ką daryti. Nežinojau tavo vardo. Buvau tik dainas gardėjęs. Tada pradėjau ieškoti internete ir radau.- jis vėl nutilo.- Apie tave mažai informacijos. Kaip apie dainininkę daug, o kaip apie asmenį beveik nėra. Žinojau tik kur tu pasirodai, bet kai tik nuskrisdavau nerasdavau, arba pavėluodavau, arba tavęs nesutikdavau...
- Tai ko tu tikiesi iš manęs?- pertraukus jį paklausiau.
- Tavęs.- iš karto atsakė Serkanas.

Aš net suprunkščiau. Tuomet pasisukau į jį ir pažiūrėjus į jo akis pasakiau:
- Paklausyk. Aš neatsimenu tavęs. Tiesiog jei ir labai norėčiau neprisiminčiau. Tokių naktų turėjau begales. Ir kiekviena buvo vis su kitu vyru. Jos visos buvo pilnos aistros. Bet tik tiek. Jei visi vyrai su kuriais permiegojau taip elgtųsi kaip tu, matyt būčiau suplėšyta į tūkstantį gabaliukų.- pajuokavau aš.- Atsiprašau. Tikrai. Nesitikėjau, kad vyrai taip išgyveną.
- Su tūkstančiu vyru?
- Nežinau. Neskaičiuoju. Tos naktys yra tik atsipalaidavimui skirtos. To reikia man ir to reikia jums. Tad nemanau, kad elgiuosi blogai permiegota su jumis.
- Bet aš tavęs noriu.- nedaugžodžiavo šis.
- Aš netikiu meile.
- Bet aš...- sustabdžiau jį iškėlusi ranką.
- Kokia čia vieta?- pakeičiau temą aš.
- Mauricijau sala,- šiek tiek patylėjęs atsakė,- tai mano šeimos atostogų
namelis.
- Atostogų namelis. Šaunu! Matyt karaliai labai pavargsta.
- Nežinau, dar juo netapau, tai sunku pasakyti.
- Tai tu būsimas JAE karalius?- paklausiau.
- Taip. Esu pirmasis į sostą.

Atsiguliau ant gulto ir sužiūriu į žvaigždes mirgančias danguje. Seniai jų nemačiau. Miestuose per šviesu. O tokioje vietoje senei buvau.

- Tavo motina labai graži moteris.- nutraukiau tylą.
- Žinau. Kol nesutikau tavęs, ji man buvo gražiausia.
- Tai kodėl tavo tėvas nusprendė vesti dar kartą?
- Jis tai gali. Na mes galim sau leisti vesti ne vieną kartą. O du, tris, keturis. Tai priklauso nuo to ar mes galime jas išlaikyti. Bet aš niekada neturėsiu dviejų žmonų.
- Kodėl?- pasisukau į jį ir mūsų žvilgsniai susikirto.
- Nes, aš manau, kad mano išrinktoji turi būti vienintelė. Aš jai būsiu vienas ir ji man bus viena ir pati brangiausia. Tu taip nemanai?
- Pritariu tau. Jei nori būti vienintelis jai, tai ir ji tau turi būti vienintelė.
- Noriu, kad tu būtum ta vienintelė.

Vėl nusukau žvilgsnį į žvaigždes. Negaliu to klausytis. Tiesiog negaliu. Niekada negalvojau apie vyrą, santuoką ar panašius dalykus. Niekada to nenorėjau. Žinojau, kad liksiu viena. Aš tiesiog nenoriu šeimos... šeimos ir šilimos. Nenoriu
nuolatinių namų, meilės.

- Aš nenoriu nei vyro, nei šeimos. Tad pamiršk apie tai.
- Negaliu. Nuo tos nakties nepamirštu...

Tuomet nutilom ir buvome tyloje. Kol aš atsistojau ir paklaususi kur mano kambarys nuėjau miegoti.