Viena naktis - naujas gyvenimas

16 SKYRIUS

Visa savaitė buvo darbinga. Kitė prižiūrėjo ar visi svečiai, kurie atvažiuos turės korteles, kurias išdalins visiems ateinantiems. Jose bus parašyti padėkos žodžiai. Tuomet gėlėmis ir stalų išdėliojimu. Darbuotojų darbų paskirstymu.
Aromas buvo atsakingas už visą techniką. Šešias garso kolonėles. Šviesų ir prožektorių įmontavimu. Kabelių ir laidų išvežiojimu. Trijų didelių ekranų prijungimu ir visais kitais techniniais darbais.
O aš per visą savaitę patikrinau ar visos vakcinos ir vaistai jau pasiruošę keliauti į taškus. Taip pat drabužiai ir maisto atsargos. Vieną dieną paskyriau savo kūno apžiūrai. Kaip Kitė ir planavo, apsilankiau pas gydytoją, kuri mane apžiūrėjo ir suleido reikiamas vakcinas. Tuomet bandžiau pasirašyti kažką panašaus į baigiamąją kalbą arba padėkos kalbą, bet man nekaip sekėsi.

◇◇◇

Liko valanda iki labdaros „Baltasis Angelas“ pradžios. Žmonės jau renkasi ir sėdasi prie staliukų. Bendrauja, aptarinėja gėles, šviesas ir muziką. Ant stalų, kurių buvo trisdešimt du, buvo raudonų rožių ir raudonų alstremerijų puokštė. Šviesos rausvai apšvietė patalpą, kurios sienos ir stalai, kėdės, viskas buvo balta. Visą šį vakarą skambės Šopeno, Vivaldžio ir Betchoveno muzikiniai šedevrai. Trumpai tariant šventiška, jauki ir ypatinga aplinka. Tokia, kokios Melisa ir norėjo. Apie tokią ir
svajojo.

◇◇◇

- Melisa ar tu jau pasiruošusi?- į kambarį įėjo Kitė apsirengusi trumpa juoda suknele.- Oho! Tu atrodai nuostabiai!- padyrė mane Kitė.
Priėjau prie veidrodžio ir pažvelgiau dar kartą į save. Ilga, per žemę tempsianti raudona, kaip neprinokusi vyšnia, suknelė. Dekoltė nedidelis. Storos petnešėlės prilaikė suknelę. Nugara buvo visiškai nuoga iki pat nugaros galo. Iš šono suknelė atrodė prabangi, seksuali, bet tuo pačiu ir labai paprasta.
Akių vokai buvo padažyti raudonais atspalviais, blakstienos – ilgos ir juodos. Lūpos – kūno spalvos lūpdažiu. Į ausis buvau įsivėrusi ilgus raudonų deimantų kristalus.
- Visai neblogai.
- Neblogai? Tu pritrenkianti! Nei viena moteris apačioje neatrodo taip, kaip tu.
- Jau visi atvyko?
- Visi.
- Kiek liko laiko?
- Kelios minutės. Bet nesijaudink. Viskas bus gerai.
- Žinau. Tiesiog...
- Aš su tavim. Mes susitvarkysim.- nutraukusi mane ryžtingai pasakė Kitė.
Aš pažvelgiau į ją ir nusišypsojau.
- Žinau.

◇◇◇

Melisa kaip pelenė leidosi laiptais į menę, kurioje visi į ją žiūrėjo ir šypsojosi. Tačiau jos širdyje siautė audra. Ji norėjo, kad šalia jos būtų artimi žmonės, bet jei jie čia būtų
ar ji galėtų jiems pažvelgti į akis? Ir nors jai buvo negera ir baisu, ji lipo laiptais auštai iškėlusi galvą. Ant veido užsidėjusi savo viešumos kaukę. Jai įpusėjus laiptus visi svečiai atsistojo ir pradėjo ploti. Plojo jai, kaip visų gelbėtojai, kai ji pati pražudė savo šeimą... Jie plojo ir plojo, o Melisos akyse nesuspindėjo nė krislelis liūdesio, nė krislelis savigraužos.
Ji nulipo laiptais. Paspaudė ranką Aronui, kuris laukė jos laiptų gale. Tuomet visiems nusišypsojo ir tą šypsena paliko ant savo veido. Aronas palydėjo Melisa iki pakylos, ant kurios ji užlipus pasiėmė mikrofoną ir ruošėsi sakyti kalbą. Kalbos ji nepasiruošė, nes jai visi parašyti žodžiai atrodė per prasti. Minia nutilo ir atsisėdo į vietas.
- Labas vakaras.- pasisveikino ji ir vėl visi pradėjo ploti. Nurimus plojimams tęsė.- Sveiki atvykę į Monaką!- džiaugsmingai pasakė ji.- Visų pirma noriu padėkoti Monako princui Albertui III už tai, kad čia priėmė ir leido surengti šį renginį. Taip pat dėkoju Monte Karlo kazino bendruomenei ir direkcijai, kurie
paskolino šias patalpas mums. Taigi dar kartą, sveiki atvykę į Monte Karlo kazino! Sveiki atvokę į labdaros pobūvį „Baltasis Angelas“.- ovacijos ir šauksmas nuaidėjo visa mene.- Labai džiugu matyti tiek daug žmonių, kurie noriai padeda. Ypatingą ačiū skiriu Ispanijai ir Portugalijai, nes šios dvi šalys mane palaikė nuo pat pradžios.- vėl pasigirdo šauksmai ir palojimai.-„Baltasis Angelas“ egzistuoja jau trečius metus. O jūsų dėka jis ne tik egzistuoja, bet ir
plečiasi. Šiais metais paaukoti pinigai bus skirti penkioms pačioms
skurdžiausioms šalims pasaulyje. Tai yra Madagaskaras, Centrinės Afrikos
Respublika, Burundis, Malavis ir Pietų Sudanas. Šie žmonės gyvena landynėse, gatvėse. Vaikų turi daug, nes apsisaugojimo priemonių neturi, bet vaikų už ką auginti nėra. Dauguma miršta nepraėjus nei metams po gimimo. Užsikrėtę
sunkiomis, plintančiomis ligomis. Būtent dėl to šiais metais yra atrinkta kaip niekad daug savanorių. Visas šimtas savanorių yra apmokyti ir suvakcinuoti nuo tų kraštų ligų. Į kiekvieną šalį keliaus po dvidešimt žmonių su visais reikalingais daiktais. Tuomet pasiskirstę į grupes po penkis, keliaus pas skirtingas gentis. O aš asmeniškai važiuosiu į pačią skurdžiausią šalį – Pietų Sudaną. Padėsiu kuo galėdama. Turėsim tik du mėnesius ir didžiules šalis. Tad darbo laukia daug.- pasiėmusi nuo padėklo tautę ji pakėlė į viršų.- Tegu šis
vakaras atneša gėrį!-pasakė tostą Melisa. Visi svečiai pakėlė taures ir
gurkštelėjo šampano.- O dabar kaip kiekvienais metais atliksiu savo kūrybosdainą. Ši daina nuskambės šį vakar pirmą kartą, o rytoj ji bus paskelbta YouTube tinklalapyje. Jūs esate pirmieji, kurie išgirs šią dainą. Daina vadinasi „Jei tik vėl būtume kartu“.