Viena naktis - naujas gyvenimas

27 SKYRIUS

- Melisa, kaip malonu tave matyti!- atidariusi duris pasakė Mišelė. Tuomet apkabino ir įleido į namus.
Namas buvo nieko neišsiskiriantis nuo kitų čia stovinčių namų. Namas kaip namas ir tiek. O juk jame gyvena buvęs JAV prezidentas.

Įėjom į svetainę, ji buvo didelė ir erdvi. Prieš židinį stovėjo balta odinė sofa. Prieš ją stiklinis staliukas. Krėslas, paveikslai, viskas buvo jauku ir paprasta.

- Na pasakok, kaip sekėsi?
- Gerai, na kiek gali būti gerai tiek ir yra. Toje šalyje tai reiškia, jau gerai.
- Aš taip jaudinausi dėl tavęs. Pora naktų net bluosto nepavyko sudėti. O Barakas mane ramino, sakė, kad viskas gerai.
- Taip ir yra. Gerai. Na negaliu sakyti, kad nebijojau. Žinoma buvo akimirkų kai baimė šoko per kraštus. Buvo ir akimirkų, kai nežinojau ką pasakyti, ką padaryti, kaip padėti, bet kažkaip susitvarkiau.
- Tikrai?
- Hmm. Ir teko priimti kūdikį. Vat tuomet tikrai buvau kryžkelėje.
- Tu priėmei kūdikį?
- Hmm. Gimė berniukas.
- Labai tavimi didžiuojuosi.- apkabinusi tarė Mišelė.
- O kur Ženevjeva? Barakas?
- Ženevjevos nėra, ji vakar išskrido atostogų su vaikinu. O Barakas tuoj turėtų grįžti.

Ženevjeva – Mišelės ir Barako dukra. Jei devyniolika metų ir šiuo metu studijuoja ekonomiką pirmame kurse. Ji, kaip ir jos tėvai yra juodaodė. Juodų plaukų ir rudų akių. Rausvai rudų lupų.
Kartu su Mišele gėrėme arbatą, kai namo grįžo jos vyras Barakas. Pamatęs mane stipriai apkabino ir laikė kelias minutes, paskui paleido ir pasakė, kad labai dėl manęs nerimavo. Tuomet į svetainę atėjo jų virėja ir pasakė, kad vakarienė paruošta.
Po vakarienės Mišelė ir Barakas pasiūlė likti pas juos savaitei, bet aš atsisakiau, nes turėjau vykti į Stokholmą, ten po poros savaičių įvyks mano kalėdinis koncertas.