Viena naktis - naujas gyvenimas

32 SKYRIUS

Atsiprašau ir nuėjau į tualetą. Man iš paskos visur sekė tos dvi merginos, kurios man vos atėjus prisistatė. Man tai nekliudė, aš netgi pripratau, kad jos visada šalia. Tačiau išėjus iš tualeto jų jau nebuvo. Šiek tiek nustebau, juk jos kaip priklijuotos mane sekė, o dabar jų nėra.

Išėjus iš tualeto buvau nutempta, į kažkurį šalia buvusį kambarį. Kas tempė net nespėjau pamatyti, bet pasiekus kambarį, buvau priremta prie sienos.
- Kodėl tu čia?- paklausė tas pats vyriškas bosas. Ir tik tada supratau, kad mane prie sienos prirėmęs laiko Serkanas.
- Nesupratau?
- Ko tau čia reikia! Nuo tada, kai mane palikai, galvojau, kad nepasirodysi, bet ne, tu čia.
- Ką? Nieko nesuprantu.- rimtu balsu prakalbau. Nieko nesupratau, apie ką čia jis?
- Nevaidink kvaišos! Žinau, kad tokia nesi!- rėkė šis.
- Atsiprašau?- jau buvau gerai įpykusi. Kaip jis drįsta! Nustūmiau jį nuo savęs ir jam atšlijus tęsiau,- Aš nežinau apie ką tu čia šneki. Aš tavęs nepažystu.
- Ne, tu puikiai mane pažysti.
- Iš kur man tave pažinoti?- pradėjau juoktis.
- Iš Londono naktinio klubo!- toliau rėkė jis.
- Klubo?- susimasčiau. Tokia galimybė buvo. Juk vos ne kas antrą dieną miegu vis su kitu vyru. Tad gal jis teisus. Aš jo atsiminti ir negalėčiau, nes tai yra tiesiog naktis geismo ir aistros. Tad kam kvaršinti galvą.- Tokia tikimybė yra.
- Tokia tikimybė yra?- pamėgdžiojo jis mane.- Alio! Mes permiegojom!
- Vis tiek nesuprantu kam taip keli sceną!- jau dabar pradėjau rėkti ir aš.

Stojo tyla. Žiūrėjome vienas į kitą. Jo akyse mačiau įniršį, bet niekaip nesupratau iš, kur jis? Aš juk jam nieko neapdariau.
- Manęs laukia tavo tėvas. Pamirškim kas čia buvo ir kas buvo tą naktį.- jau pasisukau į duris. Pravėriau jas, bet jo ranka vėl jas uždarė.
- Aš dar nebaigiau!- užriaumojo jis.
- O aš baigiau!
Pastūmiau jo ranką ir išėjau iš kambario.

◇◇◇

Visą likusį vakarą mačiau kaip jis neatitraukę nuo manęs akių, bet aš į jį net nepažiūrėjau. Vakarui einant į pabaigą jaučiausi vis labiau atsipalaidavus. Kuo daugiau kalbėdavau su jo šeima, tuo daugiau rasdavome bendrų temų.

- Gal norėtum čia apsistoti, kol būsi Dubajuje?- paklausė manęs Šara.
- Ne, ačiū. Aš labai patenkinta viešbučiu.
- Na, kaip nori. Bet žinok, kad visada esi čia laukiama.- pasakė Šara.
- Ačiū.- atsistojau nuo fotelio,- Manau, man jau metas. Buvo labai malonu
susipažinti.
- Melisa, gal sudominčiau naktiniu klubu? Yra vienas labai geras. O tuo pačiu galėtume ne tik geriau susipažinti, bet ir gerai praleisti laiką.- Pasiūlė Hamidas.
- Tikrai sudomintum.- nusišypsojusi atsakiau.- Bet su savimi dar pasikviesiu vieną porą, gerai?
- Žinoma. Kemali, Serkanai važiuojat?

◇◇◇

Pakeliui pasiėmiau Kitę ir Aroną. Važiavome trejomis mašinomis. Aš su Kite ir Aronu Ferrari, Kemalis su Hamidu Mersedese, o Sekanas Porše.

Klubas nelabai kuo skyrėsi nuo kitų, kuriuose būdavau. Gal čia buvo prabangiau. Bet tik tiek. Užsisakiau kokteilį Mėlyna lagūna. Jis sudarytas iš degtinės ir likerio, dar kelių rūšių sulčių. Tikrai, gėrimas vertas nuodėmės. O apie tai galvodama radau ir nuodėmę.
Jis stovėjo prie kito staliuko. Toks tvirtas ir vyriškas. Rusva oda, juodi plaukai.
- Kite pasaugosi mano kokteilį?- kreipiausi į ją. Nei vienas iš mūsų šešių nėjo šokti, visi sėdėjo prie staliuko. Tai klubo pasityčiojimas!
- O kur tu eini?
Aš jai nieko neatsakiau, tik nusišypsojau. Ir ji suprato. Nusijuokė ir paklausė.
- Kuris?
- Tas, prie kito staliuko, juodais plaukais.- nupasakojau jai, ir ji pamatė.
- Žiauriai gražus!- tuomet prie mano ausies pasakė,- Bet prie mūsų sėdi princai. Tai gal?
- Ne, su vienu iš jų jau miegojau.- atsakiau jai taip pat tyliai.