Buvau bepradedanti nervintis, kol pagaliau supratau, kur žymimas korpuso numeris. Ant šoninės sienos buvo atspausti juodi skaičiai su priekyje esančia raide. Man pasisekė, kad bent jau buvau A dalyje.
Per visus koridorius sutikau tik vieną vyrą, bet jis į mane nekreipė dėmesio. Jis praėjo žiūrėdamas tiesiai, o aš nuleidusi galvą. Ilajus perspėjo mane dėl kamerų, jų negalėjau išvengti, tačiau vyliausi, kad Era neturi sustiprinto apsaugos režimo.
Pagaliau užsukusi už kampo išvydau A18. Reikiamas korpusas. Koridoriaus gale buvo durys. Niekuo neišsiskiriančios tamsiai pilkos durys, bet kaip jau pastebėjau, Era slapčiausius dalykus laiko būtent už tokių durų.
Pakėliau galvą. Viršuje kampe buvo apvali juoda kamera. Ji apėmė visą koridorių. Atsigręžiau atgal ir įsiklausiau. Užsimerkiau, kad geriau susikoncentruočiau. Artėjančių žingsnių negirdėjau. Tuomet vėl pažiūrėjau į duris. Jos neturėjo rankenos, bet šalia buvo pirštų antspaudų skaitytuvas. Jo švieselė blykčiojo žaliai. Ar tai reiškė, kad jos neužrakintos? Visgi galėjo būti kokia apsauga. Jei įeisiu vidun, įsijungs signalizacija. Juk negali viskas taip būti paprasta.
Bet man knietėjo sužinoti daugiau. Smalsumas smaugė lyg gyvatė. Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Tai galėjo būti mano vienintelis šansas.
Viena akimirka ir jau buvau viduje. Priglaudžiau prakaite žliaugiančią nugarą. Vyliausi, kad kamera manęs neužfiksavo, o skaitytuvas, kai pravėriau duris, nespėjo sureaguoti. Kelias sekundes nejudėjau, tačiau kol kas nesigirdėjo jokio pavojaus signalo.
Netrukus priešais savo akis išvydau visą eilę milžiniškų lentynų su stalčiais. Žinoma, nežinojau, nuo ko pradėti. Stalčių čia buvo daugiau nei mano namuose šaukštų. Apsižvalgiusi, ar čia tikrai nėra kamerų, atidariau pirmą pasitaikiusį stalčių, prikandau liežuvį. Pamačius tiek daug bylų, kurias reikia perskaityti, jei nori ką nors naudingo sužinoti, man nejučia praėjo noras. Rodos, Ilajus man pakišo kiaulę. Jis tikrai žinojo, koks čia kalnas popieriaus ir kad ne viskas yra naudinga.
Visgi mano akys užkliuvo už storesnės bylos. Atsargiai ją ištraukiau ir apžiūrėjau. Apačioje, prie didelio raudono užrašo "Nutraukta" buvo pavaizduotas kiek šiurpios raudonos kaukolės antspaudas. Atsivertusi pirmą puslapį išvydau labai daug informacijos. Rodos, tai buvo kažkoks tyrimas ar eksperimentas pavadintas Raudonąja kaukole. Skambėjo pavojingai. Toliau greitai perverčiau kitus puslapius ir permečiau akimis tekstą. Buvo kelios to tyrimo dalyvių nuotraukos. Iš jų sprendžiau, kad Raudonoji kaukolė vyko daug seniau. Mano spėjimą patvirtino data: 1946. "Pirmasis bandymas: 12 savanorių, visų sveikatos būklė ypatingai gera. Vasario 4-tąją suleista pirmoji injekcinio tirpalo K-2 dozė. Iš dvylikos savanorių vienas mirė po keturių valandų. Trejiems subjektams pasireiškė simptomai: karštis, priepuoliai, smurto troškimas," skaičiau negalėdama atitraukti akių. Tai, kas buvo atlikta 1946-aisiais ir toliau kitais metais, buvo siaubinga. Kiek supratau iš bylos, Era tyrė šį "nusikaltimą". Tačiau tai buvo neužbaigta. Likę išgyvenę dingo, nors tikėtina, kad dėl nepasisekusio eksperimento, jie buvo nužudyti. "1990 metais surinkta 14 savanorių, kurie skundžiasi smulkiomis sveikatos problemomis. Iš jų dešimt subjektų pasireiškė pavojingi simptomai. Trylika savanorių neišgyveno." Suraukiau antakius bandydama pagauti kampą. Raudonosios kaukolės sukurtas infekcinis tirpalas K-2 turėjo neva gydyti žmones. Arba ne. Galbūt paversti juos tokiais kaip aš. Tai suvokusi akimirkai nuščiuvau, bet nenustojau skaityti. Paskutinė data buvo 1998-ųjų liepos 8-toji. "Tiriamas atskirai izoliuotas subjektas. Reva Dekston, išgyvenusioji po K-2 injekcijos. Subjektas gali būti pavojingas, skleidžia didelį kiekį radiacijos. Sukelta dirbtinė koma." Apačioje buvo tos moters nuotrauka. Ji gulėjo tarsi stikliniame karste, o nuotraukos apačioje buvo užrašyta: subjektas 7542. O dangau, tai buvo taip panašu į Eros metodus. Tačiau tai dar manęs taip nesukrėtė, kaip kita teksto dalis: "Subjektas 7520, Revos Dekston sūnus, galimas tirpalo K-2 perdavimas nėštumo metu. Kūdikiui kol kas nepasireiškia jokie simptomai."
STAI LEGGENDO
Zeros Feit gyvenimas
Teen FictionNiekas nė neįtarė, kad Niujorke gyvena nepaprasta mergina. Ji niekuo neišsiskiria, stropiai mokosi, tačiau nėra populiari ir neturi draugų. Zera - tipiška paauglė, susižavėjusi populiariu mokyklos vaikinu. Tačiau jos gyvenimas yra šiek tiek kitoks n...