Zeros Feit gyvenimas

18.

Senelė mane atvežė prie pat uosto, kur inkarą nuleidęs stovėjo Pekos tėvų išnuomotas kruizinis laivas. Jis nebuvo didelis, bet apie šimtą mokinių laisvai sutilpo.

-Jei reikės parvežti, skambink bet kada,- prieš atsisveikindama pasakė senelė.

-Gerai,- sutikau ir pamojavau.

Netrukus senelė nuvažiavo. Balius jau buvo prasidėjęs, tačiau neskubėjau, vėlavau beveik visą valandą. Ilajui nurodžiau adresą, tikriausiai jį atveš Miša, bet kol kas nei vieno iš jų nemačiau.

Vakaras prie laivų uosto buvo žvarbokas. Susiaučiau juodo švarko skvernus. Paskutinę minutę pasakiau senelei, kad visgi dalyvausiu mokyklos šokiuose ir man reikia suknelės. Laimei, ji taip apsidžiaugė, kad visai nesivargino man padėti nusipirkti jau matytą tiuliu puoštą mėlyną suknelę.

Pasisukau laivo pusėn. Jis niekur nenuplauks. Tai buvo mokyklos šventė, net turtingi Pekos tėvai neketino permokėti, kad paplukdytų hormonų valdomus paauglius.

Staiga kažką pajaučiau stovint man už nugaros. Atsisukusi išvydau Ilajų. Šalimais nemačiau Mišos.

-Kaip tu čia atsidūrei?- leptelėjau suraukdama kaktą.

-Mišos bandomojo vaisto dėka galiu kuo puikiausiai teleportuotis,- išdidžiai atsakė vaikinas. Jis vilkėjo juodą kostiumą ir baltus marškinius. Net peteliškę buvo pasirišęs. Tik ir galėjau įsivaizduoti, kaip Amenda ar Miša jam tai nuperka.

-Taip, supratau, bet kaip tu žinojai, kurioje aš vietoje?

-Akivaizdu, kad pagalvojau apie tave,- kreivai šyptelėjo jis priversdamas mano širdį praleisti vieną plakimą.- Taip veikia mano galios, Zera.

Netrukus jis pakėlė akis į kruizinį laivą.

-Nieko sau,- vos ne švilptelėjo jis.- Ir tu norėjai tai praleisti?

Staiga Ilajus ištiesė parankę, kad į jį įsikibčiau. Padariau tai nenoromis. Jaučiausi nepatogiai, dėmesio centras nebuvo mano vieta. Tačiau Ilajus ėjo iškėlęs galvą ir susižavėjęs viršuje kabančiomis lemputėmis, kurios išskyrė laivą iš tamsos. Jis nepaisė aplinkinių žvilgsnių. Tiesą pasakius, kol kas netgi niekas neatkreipė dėmesio, kad šventėje pašalinis.

Žengiant tiltu muzika garsėjo. Mačiau daug pažįstamų veidų. Didžiąją dalį pažinojau tik iš matymo. Vienuoliktokai ir dvyliktokai maišėsi pervien, visi buvo draugai.

Prie laivo stovėjo apsauga, tačiau praėjome pro ją nė kiek nesukeldami įtarimo. Niekas netikrino, ar pavasario baliuje dalyvauja tik šios mokyklos mokiniai.

-Oho, nesu buvęs mokyklos šokiuose, bet tai pranoksta visus mano lūkesčius,- valdydamas susižavėjimą prabilo Ilajus. Jis puikiai mokėjo elgtis tokios situacijoje. Tai yra, neatkreipti į save dėmesį.

Bet, turiu pripažinti, kad ir man žandikaulis kiek atvėpo pamačius, kokia prabanga kvepia tas laivas.

-Taip, didžioji dalis mokinių yra turtuoliai,- pasakiau.- Stebėtina, kad nesugalvojo padaryti uždaros VIP šventės.

Ilajus pažvelgė į mane.

-Nebūtina pritapti prie kitų, kad galėtum pasilinksminti. Be to, tu turi mane.

Suspaudusi lūpas dirstelėjau į jį.

-Esu čia tik todėl, kad norėjai nueiti į mokyklos šokius.

-Ne,- šyptelėjo papurtydamas galvą Ilajus.- Tai aš norėjau, jog tu pamirštum visas RK ir Eros problemas ir atsipalaiduotum. Mokyklos šokiai man nėra įdomūs. Bet nemokamas maistas ir gėrimai, tai neprošal.