Zeros Feit gyvenimas

10.

Negalėjau apsisukti, nes žinojau, ką išvysiu. Mano kūną surakino ledinis šaltis. Jaučiausi lyg nusikaltimo vietoje prigautas vagis.

-Taip, kalbu su tavimi.

Įkvėpiau ir atsargiai atsisukau. Į stiklą viena ranka pasirėmęs ir kaktą priglaudęs stovėjo 7520. Jis žiūrėjo į mane ramiu veidu. Visgi jis atrodė pavargęs. Tikriausiai jį dar veikė raminamieji.

Mano nuostabai, vaikinas šyptelėjo. Dešiniajame skruoste atsirado duobutė. Visgi šypsena buvo sarkastiška. Jo žvilgsnis, nors ir apsiblausęs, skleidė pyktį.

-Tai gal pasakysi man, kas čia per velniava?- paklausė jis išskėsdamas rankas.

Nors ir stovėjau nuo jo per atstumą bei mudu skyrė stiklinė siena, vis tiek mano oda šiurpo. Atrodė, kad šioje patalpoje staiga atšalo. Dievaži, juk sugebėjau sugauti vaikiną, kuris galėjo teleportuotis, tačiau susidūrusi su juo akis į akį praradau pasitikėjimą savimi.

-Nebijok, negaliu iš čia pasprukti,- atsiduso jis.- Tu man suleidai stiprių blokuotojų, todėl prireiks laiko, kol vėl galėsiu naudotis savo gebėjimu.

Nesuvokiau, apie kokį blokuotoją jis kalbėjo, bet sumečiau, kad taip vadino raminamuosius.

-Ar tu prarijai liežuvį?- vaikinas primerkė akis, tačiau jo balsas nebuvo irzlus.- Klausiau, kokia čia vieta.

Mano raumenys sutrūkčiojo. Pajutau, kaip karštis plūsteli į veidą. Nesusivaldžiusi priėjau arčiau kameros.

-Tai Era,- išpyškinau susiraukusi.- Organizacija, kuri dirba su ypatingais žmonėmis.

-Na, žinoma,- sumurmėjo vaikinas. Jis pasižvalgė į šonus. Tuomet vėl pasirėmė į stiklą. Nesijaučiau patogiai, kai jis buvo taip šalia.- Aš Ilajus. Kuo tu vardu?

Akimirkai priblokšta atsilošiau. Man nederėtų su juo kalbėtis. Ne, man išvis nereikėjo čia ateiti.

-Zera,- atsakiau išlaikydama šaltą toną. Tikriausiai nieko nenutiks, jei pasakysiu savo vardą. Jis tai prisistatė.- Tu žinai apie Erą?

Ilajus atsitraukė. Jis pajudino rankas lyg mankštindamasis. Suabejojau, ar raminamųjų poveikis nenyksta.

-Šiek tiek esu turėjęs reikalų,- pasakė jis tarsi tie reikalai nebuvo malonūs.- Amenda Tores vis dar čia dirba?

-Ji Niujorko Eros direktorė.

Kodėl aš su juo kalbėjau? Nustok, Zera. Jis nemažai žino, bet mano pagalba žinos dar daugiau.

-Nieko sau,- kilstelėjo antakius Ilajus, kai atsisuko į mane. Sugavęs mano žvilgsnį išsišiepė neparodydamas dantų, tik primerkdamas akis.- O tu dar viena Eros agentė? Jie vėl dirba su Apdovanotaisiais?

-Aš čia nedirbu, tai tik vienkartinė pagalba,- paprieštaravau lyg įsižeidusi.- Ir nesu Apdovanotoji.

Ilajus nustojo vaikščioti. Jis sustojo ties manimi. Nebešypsojo, bet atrodė susidomėjęs.

-Vadinasi, mudu panašūs. Bet tau dar yra laiko sprukti nuo Eros kuo toliau.

-Apie ką tu kalbi?- suraukiau antakius.- Mes visai nepanašūs. Tu tariamai dirbi pavojingam asmeniui, Aikai Broks, ir naudodamasis savo sugebėjimu grobi žmones. Tuo tarpu Era rūpinasi, kad miestas būtų saugus nuo tokių, kaip tu.

-Taip, aš dirbu Aikai Broks,- linktelėjo ramiai Ilajus.- Bet Era nežino dėl kokių priežasčių. Todėl nei tu, nei Era negalite manęs kaltinti.

Šiek tiek apstulbau nuo jo tiesmukiško pripažinimo, tad sugniaužiau kumščius.

-Jie norės su tavimi kalbėtis. Tada galėsi pasakyti visą tiesą.