Zeros Feit gyvenimas

16.

Mano širdis nusirito į kulnus. Akimis šaudžiau visus praeivius. Nei vienas nepasirodė įtartinas. Tačiau Ilajus buvo teisus. Netikėtai ir aš pajutau skausmo bangą.

Atrodė, kad galvą perrėžė grąžtas. Sukandau dantis, skausmas nebuvo ištisas, bet jaučiausi lyg man būtų smogę į galvą. Gavusi galimybę atsikvėpti apsidariau. Netrukus pamačiau link mūsų einančius tris vyrus. Vidurinysis buvo jaunesnis ir neatitraukė akių nuo manęs ir Ilajaus. Tai jis ir buvo naujasis Aikos eksperimento vaisius.

-Dar vienas savanoris?- pasitikslinau.

Ilajus linktelėjo. Jis nusibraukė nuo kaktos plaukus ir pačiupo mane už rankos patraukdamas prie savęs arčiau.

-Negaliu teleportuotis. Bet tu gali bėgti. Kitaip tas vyrukas išlydys tau smegenis.

Pažiūrėjau į artėjančius RK agentus. Ilajus norėjo, kad bėgčiau viena. Bet juk tiek rizikavau, kad jį apsaugočiau. Negalėjau dabar paprasčiausiai jį palikti.

Nieko nepasakiusi persimečiau jo ranką per savo petį ir patraukiau prie laiptų vedančių viršun. Šiuo metu tai buvo vienintelis kelias, kuriuo galėjome sprukti.

Skubėjau kiek galėjau, bet ne savo greičiu. Nemokėjau taip bėgti vesdama kitą žmogų. Todėl teko tiesiog vilkte vilkti Ilajų ir slėptis nuo RK pasiųstų žmonių.

-Ar bent žinai, ką darai?- paklausė Ilajus visai man nepalengvindamas situacijos.

-Patylėk, leisk man galvoti,- atkirtau. Mudu palipome į trečią aukštą. Kol kas nesimatė, kad kas sektų.

Sustojau norėdama pasiklausyti. Netoliese buvo liftas, į jį tikrai galėjo įlipti kuris agentas. Kaip tik pasitaikė mažai studentų, tad lengviau galėjau atskirti garsus.

-Ilajau,- išgirdau vyrišką balsą. Panika apėmė mano kūną. Jis palipo iki mūsų. Netrukus išvydau tą patį šviesiaplaukį vyruką, kuris turėjo kažkokią telepatinę galią.- Tu juk geriausias Raudonosios kaukolės agentas. Užteks slėptis. Grįžk į savo vietą ir užbaik savo darbą.

-Klausyk, tu, neseniai iškeptas šūdo gabale,- piktai atrėžė Ilajus. Jis atsitraukė nuo manęs pats pastovėdamas ant kojų.- Nedrįsk su manimi taip kalbėti. Vaidini su savo proto galiomis, bet viduje iš tiesų nieko neturi.

Ilajus krumpliais pabeldė sau į galvą. Dievaži, būtų daug geriau jei jis jo nesiutintų. Vis dar neturėjau išsigelbėjimo plano, o mums už nugaros jau stovėjo kiti du RK vyrai.

Telepatas šyptelėjo papurtydamas galvą.

-Čia tikriausiai toji Zera Feit?- kilstelėjo antakius vaikinas. Jis žiūrėjo į mane. Nepatikliai suraukiau kaktą. Iki šiol nei vienam iš RK nerūpėjau. O šis lieknas ir raumeningas telepatas žinojo, kas aš.- Rodos, likimas mėgsta žaisti.

Nejučia Ilajus instinktyviai užstojo mane. Žioptelėjau. Tai aš turėčiau jį saugoti. Kas čia vyksta?

-Ar Aika papasakojo apie šalutinį poveikį?- paklausė iškeldamas smakrą.- Kad būsi priklausomas nuo jos, negalėsi palikti RK ir visą savo gyvenimą turėsi jiems dirbti.

-Aika suteikė man naujas galimybes,- pakreipė galvą vyrukas. Suklusau, kad jis gali kažko imtis.- Taigi kitaip nei tu, manau, kad dėl to verta šiek tiek pasiaukoti.

-Žmogau, tu aukoji savo laisvę,- šaltai ištarė Ilajus.- RK ir Aikai esi tik ginklas.

Staiga vyrukas palenkė galvą žemyn pažiūrėdamas iš padilbių. Visgi per vėlai suvokiau, ką jis darys. Ilajus nejučia parkrito ant žemės. Bet šį kartą jam buvo taikytasi ne į galvą. Vyrukas laužė jo kaulus.