Pragaras ir rojus

17

Laukiau keturias dienas Sofijos atsakymo, tačiau jo nesulaukiau, tad nusprendžiau sužinoti jos numerį. Nors nežinojau ar mano buvusi žmona bus savo klube dienos metu, bet nusprendžiau su ja pasikalbėti. Tačiau mano laimei ji sėdėjo prie baro ir tikrino popierius.
- Labas,- atsisėdęs šalia pasisveikinau.
- Aha,- nelabai kreipdama į mane dėmesio tarė brunetė.
- Ką veiki?- paimdamas ir atsigerdamas iš jos stiklinės paklausiau.
- Tvarkau popierius, o kokiu reikalu pasirodei mano klube?- atitraukdama akis paklausė mergina.
- Na aš susipažinau su viena mergina,- vis dar laikydamas stiklinę tariau.
- Ir kodėl man tai turėtų rūpėti?- atsiimdama iš manęs savo stiklinę paklausė Simona.
- Žinau mes išsiskyrę ir panašiai, bet aš tikrai norėčiau su ja artimiau susipažinti,- paglostydamas jos plaukus tariau.
- Matai, eik prie reikalo,- paimdama savo plaukus man iš rankų paprašė brunetė.
- Na ji tavo draugė, tad pamaniau, kad turi jos numerį ir galėtum man jį duoti,- nuleidęs žvilgsnį į grindis tariau.
- Kalbi apie Sofiją?- suimdama ir surišdama savo plaukus paklausė mano buvusi žmona.
-Taip ir ar dažei plaukus?- atkreipdamas dėmesį į šviesias sruogas paklausiau.
- Nusprendžiau išbandyti kažką naujo, tad kirpėja pasiūlė dažymą sruogelėmis. Iš tikro stebiuosi, kad pastebėjai,- paimdama stiklinę į rankas atsakė mergina
- Tavo kirpėja neklydo, tai pasiūlydama, nes tikrai gražiai atrodai,- pagyriau buvusiają.
- Ačiū, tai nori Sofijos numerio?- atsigėrusi paklausė ji ir ištiesė man stiklinę.
- Būtų gan neblogai jei duotum jį,- paėmęs stiklinę atsakiau.
- Tikiuosi su ja elgsies gražiau nei su manim,- rašydama ant lipnaus lapelio numerį tarė Simona.
- Žinau, kad mums nepavyko nors abu norėjom laimingų santykių, bet juk turim judėti toliau,- paimdamas iš jos rankų lapelį tariau.
- Ir tai supratai tik dabar?- prunkštelėdama paklaust mergina.
- Mažute, aš tai supratau tik todėl, kad tavo draugė yra panaši į tave,- paimdamas buvusią žmoną už rankos pripažinau tiesą.
- Ar ir ją vadinsi mažute?- neatsikratydama mano rankos paklausė  Simona.
- Ne tik tu gali būti mano mažute,- spustelėdamas jos ranką atsakiau.
- Tada kaip žadi vadinti Sofiją?- padėdama mūsų besilaikančias rankas ant baro paklausė brunetė.
- Nežinau, pirmiausia norėčiau sužinoti ar ji dar nori su manim bendrauti. Nes iš tikro mes labai daug ir nekalbėjom,- žaisdamas su jos pirštais atsakiau.
- Oj tik nepasakok kaip judu mylėjotės,- pasibaisėjusi paprašė mergina.
- Gerai nepasakosiu, bet ji buvo pirma po mūsų skyrybų,- sunerdamas mūsų pirštus tariau.
- Ilgai buvau celibate,- šyptelėjusi tarė brunetė.
- Vos nemiriau dėl to,- taip pat šyptelėjęs pajuokavau.
- Matai, mes laikomės už rankų,- rimtu balsu pastebėjo Simona.
- O ar tai blogai?- pasilenkdamas ir pabučiuodamas jos ranką paklausiau.
- Jei pamiršai čia atėjai prašyti mano draugės numerio,- atsidusdama, bet vis dar neištraukdama savo rankos iš mano, paklausė mergina.
- Nepamiršau, bet tarp mūsų vis dar yra ryšys,- atsistodamas ir prisitraukdamas ją į glėbį tariau.
- Tu esi visiškas kvailys trukdantis man dirbti,- atsitraukdama nuo manęs per žingsnį tarė brunetė.
Man nieko nespėjus pasakyti ji priėjo arčiau manęs ir pasistiebusi pabučiavo mane. Tirpau nuo bučinio, o jai atsitraukus norėjau daugiau, tačiau buvau sustabdytas jos žodžių:
- Tai bus paskutinis mūsų bučinys ir mus sies tik verslo reikalai. O daba eik bei leisk man dirbti.
- Gerai nors norėčiau daugiau tavo saldžių bučinių,- pakštelėdamas jos skruostą tariau.
- Tikiuosi susitiksime tik tvarkant verslo reikalus. Tai reiškia prašau nesilankyk mano klube,- šyptelėjusi tarė Simona.
- Pasistengsiu, iki kito mūsų susitikimo,- tai taręs patraukiau link išėjimo.
- Iki,- man jau einant lauk sušuko mano buvusi žmona.