Pragaras ir rojus

19

Nuvežęs apžiūrėti kačiuką paskambinau tėčiui ir pranešiau, kad nebegrįšiu į darbą po pietų. Po trumpo pokalbio grįžau į veterinaro kabinetą.
- Na kačiukui viskas gerai, tik jam reiktų nusimaudyti,- paglostydamas pilką padarėlį tarė vyriškis.
- Tada galiu jį vežtis namo?- žiūrėdamas į savo naują draugą paklausiau.
- Žinoma,- atsakė veterinaras atsitraukdamas ir leisdamas man paimti kačiuką.
Paėmęs naują draugą padėkojau ir susimokėjau už paslaugas. Įsėdęs į automobilį padėjau kačiuką ant keleivio sėdynės. Neskubėdamas važiavau namo, kol pilkas padarėlis snaudė ant sėdynės. Pasistatęs mašiną kieme nenorėjau pažadinti kačiuko, bet nesiruošiau palikti jo vieno savo mašinoje, tad švelniai paėmiau jį ir nusinešiau į namus. Paguldęs pilką padarėlį ant sofos nuėjau persirengti. Vos persirengiau suskambo durų skambutis, tad nieko nelaukęs nuėjau pažiūrėti, kas mane aplankė. Atidaręs duris nustebau nes tai buvo Simona.
- Ieškojau vienos savo knygos,- net nepasisveikinusi tarė brunetė.
- Ir kodėl manai, kad ji pas mane?- ramiai paklausiau.
- Na nes ji paskutinį kartą buvo pas tave ir kai išvarei mane matyt palikau ją čia,- praeidama pro mane atsakė mergina.
- Simona, o jeigu turėčiau svečių ar irgi taip veržtumeis į vidų?- eidamas jai paskui paklausiau.
- Dabar neturi svečių, tad gali nebambėti,- eidama toliau atsakė brunetė, tačiau jai kelią pastojo mano naujas draugas.
Mergina sustojo ir atsiklaupė ant kelių bei priglaudė prie savęs kačiuką. Paglosčiusi jį pradėjo kalbėti su pilku padarėliu:
- Labas gražuoli, ar ilgai čia gyveni? Oj koks blogas tavo savininkas, nes tu labai jau purvinas. Einam nuprausiu tave ir būsi dar gražesnis nei esi dabar.
Po šių savo žodžių ji paėmusi ant rankų katinėlį nusinešė į mano miegamąjį, o iš jo įėjo į vonios kambarį. Brunetė visiškai nekreipė dėmesio į tai kad aš einu paskui ją. Įdėjusi katinėlį į kriauklę palengva pradėjo jį prausti. Baigusi kreipėsi į mane stovintį šalia:
- Mums reikia rankšluosčio.
Nieko nelaukdamas nuėjau ir atnešiau jai rankšluostį. Palengva Simona iškėlė kačiuką iš kriauklės ir susupo jį į mano atneštą rankšluostį. Susuptą katinėlį mergina paėmė ir nusinešė lyg kūdikį.
- Oj mažyli, tikiuosi, kad tavo šeimininkas gerai elgsis su tavimi,- nusinešdama į svetainę kalbėjo Simona.
- Jei pamiršai aš einu už tavęs,- priminiau buvusiajai.
- Nepamiršau ir galbūt mano žodžiai tau padės užauginti šį mažylį,- išvyniodama iš rankšluosčio pančių kačiuką atsakė brunetė.
- Kokią knygą palikai pas mane?- nenorėdamas daugiau kalbėtis apie mano naujo draugo rūpinimasi paklausiau.
- Tą kurią laikai ant komodos šalia lovos,- patogiau įsitaisydama ant sofos atsakė Simona.
Pasijaučiau pagautas darantis kažką blogo, tad tylėdamas nuėjau atnešti jos knygos, kurią jau buvau perskaitęs.