Pragaras ir rojus

4

- Kodėl taip šaltai bendrauji su juo?- šaltai paklausiau buvusios žmonos.
- Manau, kad tai ne tavo reikalas,- nusisukdama nuo manęs atsakė mergina.
Daugiau ji su manim nebekalbėjo ir ramiai kartu su Saimonu dirbo už baro. Vyrai vis ją nužiūrinėdavo, tai mane šiek tiek erzino, tačiau nieko negalėjau sakyti, nes ji jau nebe mano žmona.
- Klausyk, aš einu pasiieškoti šokio partnerės. Matau, kad daugiau dėmesio iš Simonos nebesulauksiu, tad geriau pajudėsiu,- išgėręs ketvirtą stiklą savo gėrimo tarė Tadas.
- Gerai,- nenuleisdamas žvilgsnio nuo brunetės atsakiau.
- Drauge, tu esi beviltiškas,- patapšnodamas man petį tarė juodaplaukis ir paliko mane vieną.
Likusi vakarą gėriau tik sulčių kokteilius, norėjau išlikti blaivas iki užsidarant klubui. Laikas bėgo, o aš vis nenuleidau žvilgsnio nuo besisukančios brunetės, kuri šypsodamasi aptarnavo klientus.
- Žinai, greitai užsidarysim,- paimdamas tuščią stiklinę tarė Saimonas.
- Aš dar šiek tiek pabūsiu,- pasiremdamas delnais atsakiau.
- Na kaip nori, bet šeimininkei tai nepatiks,- gūžtelėjęs pečiais tarė barmenas.
- Aš jau įpratęs,- toliau žiūrėdamas į buvusią žmoną tariau.
Beveik visiems išėjus prie manęs priėjo Tadas ir tarė:
- Mes jau eisim, o tu nakvosi pas mane ar ne?
- Ne važiuosiu namo,- atsakiau pažvelgdamas į jį, o už jo stovėjo ilgaplaukė blondinė.
- Na gerai, dar susimatysim,- sudaužęs su manim delnais tarė draugas ir išėjo su blondine.
- O kodėl tu nesivedi kokios kvailelės namo?- man nesitikint paklausė Simona.
- Nes aš norėčiau namo vestis protingą moterį,- pažvelgdamas į ją atsakiau.
- Manau, kad protingos su tavim neis,- valydama barą tarė brunetė.
- Panele, ar man likti jums padėti?- paklausė Saimonas.
- Ne gali eiti, bet pakviesk Riką,- nužvelgdama klubą atsakė mergina.
- Gerai, ačiū,- padėkojęs vaikinas išėjo į rūbinę.
Pasiėmęs savo daiktus barmenas pamojo mums ir išėjo iš klubo. Neilgai trukus į klubą įėjo raumeningas apsauginis.
- Kvietėte?- priėjęs prie baro paklausė Rikas.
- Taip, ar galėtum visus išprašyti, nes jau laikas užsidaryti?- šyptelėjusi atsakė brunetė.
Simona toliau tvarkėsi už baro, o klubo lankytojai išgirdę apsauginio prašymus nusišypsoję palikdavo klubą. Keista, bet kai kurie pamodavo Simonai, vos ji pakeldavo galvą. Mergina atmodavo atgal pamačiusi laimingus klientus.
- Tavo verslas klesti,- matydamas jos laimingus lankytojus tariau.
- Žinau,- išeidama iš už baro tarė brunetė.
- Tau taip pat laikas keliauti,- priėjęs prie manęs tarė Rikas.
- Aš palauksiu Simonos,- ramiai atsakiau.
- Panele, ar išprašyti jį?- pažvelgęs į mano buvusią žmoną paklausė apsauginis.
- Ne, tegu lieka, pažiūrėsiu ar jis vertas mano dėmesio. Ir jei reiks pati jį išvarysiu,- toliau tvarkydamasi atsakė mergina.
- Gerai, tada labos nakties,- prieš išeidamas tarė Rikas.
- Labos,- šyptelėjusi atsakė brunetė ir toliau tvarkėsi.
- Gal reikia pagalbos?- mums likus vieniems paklausiau.
- Ne, tada būsiu tau skolinga, o tu norėsi pakalbėti, ko aš tikrai nenoriu,- besitvarkydama atsakė Simona.
Jai atsisakius mano pagalbos žiūrėjau į ją, bei grožėjausi jos dailiomis formomis. Mano nuomone brunetė pradėjo sportuoti, nes kai mes buvome kartu, ji atrodė šiek tiek kitaip.
- Nenužiūrinėk manęs,- net neatsisukdama į mane paliepė mergina.
- Na nors mane ir išdavei, tačiau tavo kūnas mane vis dar traukia,- žengdamas link jos tariau.
- Matai, jei paliesi mane gausi į nosį,- išgirdusi mano žingsnius tarė Simona.
- Na gerai, bet neleisiu vienai tau iš čia išeiti. Nepasitikiu tuo tavo draugu,- sukryžiavęs rankas ant krutinės tariau.
- Jo jau du metus nebelaikau savo draugu. Nors iš tikro mes draugais nustojom būti tau paprašius su juo nebebendrauti,- nušluosčiusi paskutinį stalelį tarė brunetė.
- Nori pasakyti, kad nė karto su juo nesibučiavai?- šaltai paklausiau puikiai primindamas jų bučinį jai baigus studijas.
- Na jis kartą mane bučiavo ir už tai sulaukė antausio, nes vis dar mylėjau tave, taip pat manyje bu...- kalbėjo mergina iki kol užsikirto ir uždėjo ranką sau ant pilvo.
- Nori pasakyti, kad tai jis tave tada pabučiavo?- paklausiau brunetės.
Simona nieko netarusi linktelėjo ir baigusi tvarkytis pasiėmusi savo daiktus patraukė link durų. Nusekiau jai iš paskos atidaręs duris praleidau ją pirmą. Brunetei užrakinus duris palydėjau iki automobilių aikštelės ir sutrikau nepamatęs mano padovanotosios mašinos. Tačiau Simona ramiai nuėjo prie visiškai kitokios mašinos nei mano dovanotoji, tad sutrikęs paklausiau:
- Kodėl nevažinėji su mano dovanotu automobiliu?
- Nes jį pardaviau,- šaltai atsakiusi mergina atsidarė vairuotojo dureles.
- Kodėl?- jai įsėdus paklausiau.
- Tam kad pamirščiau tave ir prašau daugiau nesirodyk mano klube. Leisk man gyventi toliau ir bandyti pamiršti kokį skausmą man sukėlei,- prieš užsidarydama mašinoje tarė mergina.
Man nespėjus nieko pasakyti ji uždarė savo automobilio duris ir išvažiavo.