Magiškas kristalas (Leilos ir Drako meilės istorija) Nutraukta.

Sapnas - 15 Skyrius

Perskaitykit žinutę skyriaus pabaigoje. Tai labai svarbu.

---
Ištaisyta
15 Skyrius

 Visą popietę Leila praleido bibliotekoje bandydama surast daugiau informacijos apie kristalą. Išieškojus pusę lentynų rado tik žinomus faktus. Nė viena knyga nepasakė kokios tos ypatingos galios. Nė viena knyga Leilai nepadėjo sužinoti kas ta moteris. Ji iš nevilties padėjo galvą ant knygų krūvos. Greitai ji atsipalaidavo ir užmigo bibliotekoje.

 Leila stovėjo mažame ir jaukiame kambaryje. Aplink ją vyravo įtempta atmosfera. Nors patalpoje nebuvo nė vieno žmogaus Leila jautė, kad namuose ji ne viena. Nesuprantanti kas darosi ji nuėjo prie pirmų durų. Atidariusi jas pamatė tamsiai mėlyną kambarį nukrautą įvairiais daiktais. Leila įėjo į kambarį ir apsižvalgė. Nieko ypatingo nematė tik senas lempas, knygas ir apdulkėjusius daiktus. Ji pasilenkė ir norėjo paimti pirmą pasitaikančią knygą kai kitame kambaryje išgirdo trenksmą ir žingsnius. Leila sustojo vietoje ir lėtai atsisuko į duris. Prie jų stovėjo moteris ir žvalgėsi po kambarį. Leilai atrodė, kad jos moteris nematė, nes apsižvalgiusi aplink kambarį ji išėjo. Leila nesuprasdama kas darosi nusekė paskui. Ji vėl įžengė į salioną ir apsidairė. Kambarys buvo nudažytas švelnia persikine spalva, prie sienų spalvos derėjo baldai. Leila pasuko žvilgsnį link lango. Per jį matėsi tamsi migla. Leila priėjo arčiau lango ir pažvelgė pro jį. Nieko nebuvo matyti tik tolumoje žibantys žibintai. ‘‘Kur aš?“ paklausė Leila savęs mintyse. Mergina norėjo padėt ranką ant palangės kai jinai perskriejo kiaurai ją. Leila susvyravus pažvelgė žemyn ir ant stalo pamatė seną gražiai išraižytą dėžutę. Nekreipdama dėmesio, kad ji negalėjo atsiremti į paviršių susidomėjo skrynute. Leila norėjo ją atidaryt, bet moteris iš pirmai sustojo prie šalia esančios spintos. Leila pažvelgė į moterį ir tik dabar pastebėjo, kad žmogus stovintis prieš ją yra ta pati auka iš miško tik jaunesnė. Leila su išgąsčiu bandė kalbėtis su moterimi, bet jinai negirdėjo. Leila atsiduso ir nenuleido akių. Moteris atsisuko tiesiai į ją ir pradėjo eiti. Leila nesusigaudžius pajautė kaip per ją ji praėjo. Staigiai atsisukus su šoku nenuleido akių nuo moters judesių. Mergina nesuprato kas čia vyksta ir kodėl jinai mato šitą vaizdą. Ji dar labiau aiktelėjo kai pamatė ką moteris saugojo toje dėžutėje. Lėtai atvėrus skrynią joje gulėjo toks pat kristalas kaip ant Leilos kaklo. Priėjus arčiau moteries ji pasižiūrėjo atidžiau į kristalą. Ir ji neklydo, akmuo buvo toks pats kokį Leila segi ant kaklo. Auka pakėlė pakabuką ir uždėjo jį ant savo kaklo.
 - Žinai, kad visada tavęs jis neapsaugos? – už Leilos pasigirdo balsas. Moteris atsisuko ir linktelėjo galvą.
 - Bet tai vienintelė galimybė man būti nors kiek saugesne, - tarė moteris ir priėjo arčiau vyro. – Aš turiu nukeliaut pas Elizabetą. Ji turi žinot kas jos dukros laukia...
 Vyras priėjo prie moters ir apkabino.
 - Saugokis, - tarė jisai ir paleidęs moterį nuėjo į kitą kambarį.
 Ji užsimetė paltą ir išėjo pro duris. Leila stovėjo su šoku ir nesuprato kas čia dabar įvyko. Kodėl tai moteriai reikėjo sutikti jos mamą. Nieko daugiau negalėdama galvot pajuto kaip ji girdi tylius žodžius ir pradeda purtytis...

 - Svery, kelkis po velnių! – šaukė Drakas stovėdamas šalia Leilos. Jis ją purto kelias geras minutes, bet ji neatsikelia. Drakas jau traukėsi lazdelę ir norėjo Leilą apliet vandeniu kai ji prasimerkė ir su pilnomis baimės akimis žvelgė į jį. – Leila kas negerai?
 Paklausė Drakas pamodamas lazdele ir taip nuskraidindamas knygas į lentynas.
 - Nieko... Viskas gerai, - pamelavo Leila giliai įkvėpdama oro. Ji pažvelgė į Draką kuris įsikišo lazdelę į kišenę. Jis į ją žiūrėjo su rūpestingu žvilgsniu. Leila pavartė akis ir tarė:
 - Man rimtai viskas gerai.
 Drakas pažvelgė į Leilą netikėdamas, paskui ištiesė jai ranką ir ji ją paėmė. Pakeldamas ją nuo kėdės jis paklausė:
 - Kodėl tu miegojai ant knygų?
 Leila tvirtai atsistojusi ant žemės gūžtelėjo pečiais.
 - Manau buvau pavargus. Bėje kiek valandų? – Leila paklausė ir paėmus Drako dešinę ranką pakėlė rankovę, kad matytų laikrodį. Pasižiūrėjus į laikrodį ji paleido Drako ranką tik tada supratus kiek valandų ji greit vėl ją griebė.
 - Leila tu mane išnaudoji, - nusijuokė Drakas. Leila pavartė akis ir murmėjo kažką sau po nosim. – Kas yra?
 - Aš pramiegojau susitikimą su Džo, - Leila purtydama galvą tarė, - negali būt...
 - Jūs vis dar pora? – paklausė Drakas pakeldamas antakį.
 Leila į jį pasižiūrėjo su kvaila išraiška.
 - Kodėl turėtumėm nebūt? – ji paklausė ir iš kart susiprato. – O ne, tie trys vakarai buvo silpnumo akimirkos. Tas daugiau nepasikartos.
 Ji išdėstė savo. Drakas į ją žvelgė ir negalėjo patikėti. Net jis pats pripažino sau, kad jis jai pradeda kažką jausti.
 - Ar tu tuo užtikrinta? – tarė su didėjančia šypsena.
 Leila linktelėjo galvą ir pažiūrėjo į Draką. Jo šypsena augo vis didesnė. Leila nesuprato kas čia tokio linksmo. Ji jau norėjo paklausti kai Drakas apkabino ją per liemenį ir prisitraukė arčiau. Leila to nesitikėjus aiktelėjo ir pradėjo muistytis. Drakas ją dar stipriau suspaudė ir prilietė savo lūpas prie jos. Leila pirma kovojo, bet neužilgo pasidavė. Ji negalėjo atsisakyt tokio malonumo. Leila nežinojo kodėl taip lengvai pasiduoda. Kodėl ji vėl daro tą pačią klaidą.
 Prisiminus Džo ji atsitraukė nuo jo.  Jie abu žvelgė vienas į kitą su geidžiamu žvilgsniu, bet Leila nusuko akis ir išsivadavus iš gniaužtų patraukė link išėjimo.
 - Leila tu pati žinai, kad bus ir daugiau tokių silpnumo akimirkų, - su šypsena veide pasakė Drakas. Leila papurtė galvą ir pasileido prie išėjimo durų.