Magiškas kristalas (Leilos ir Drako meilės istorija) Nutraukta.

Kelionė į Hogvartsą - 2 Skyrius

  Leila skubėdama dėjosi paskutiniuosius daiktus į lagaminą, jai nebuvo svarbu ar gražiai sudės, nes ji jau nebeturėjo laiko. Iš apačios jau antrą kartą pašaukė ją mama. ‘‘Daugiau niekada nepasiliksiu darbų ant rytojaus“  taip pagalvojus uždarė lagaminą ir pradėjo tempti jį link laiptų. Laiptų apačioje stovėjo Tomas. Nuo ano karto kai jis ją įžeidė ji taip ir nebekalbėjo. Leila grįžus iš Skersinio skersgatvio girdėjo kaip pyko ant jo tėvai ir liepė atsiprašyti savo sesės. Nors ir sulaukė ji atsiprašymo ji vis vien neištarė nė žodžio. ‘‘Tegu jaučiasi blogai‘‘ tą dieną ji pagalvojo. O dabar jis nė neatrodė, kad ruošias ją praleist. Leila pradėjo lipti laiptais paskui save tempdama lagaminą. Priėjus prie brolio ji į jį pažiūrėjo ir tarė:

-Praleisk.
-Pagaliau prakalbai... Jai jau pradėjai kalbėti tai gal atleidi?- be jokios šypsenos veide tarė Tomas. Leila į jį pažiūrėjo kai pamatė, kad jo išraiška keičiasi. Akys didėja, o lūpos kampučiai leidžiasi žemyn. Ji žinojo kas bus. Tomas vėl bandys ją papirkt šuniuko žvilgsniu. Jis ją visada taip papirkdavo, tik ne dabar.
-Net nebandyk Tomai, šį kartą neišdeks,- piktu žvilgsniu pažvelgė Leila į brolį,- man atsibodai tu su savo nesąmonėmis.
-Bet Lili,- šį kartą tarė su normaliu žvilgsniu. ‘‘Merlino barzda, jis dabar pradės zyzt... Tegu grįžta šunyčio žvilgsnis‘‘ mintyse tarė Leila,- Aš tikrai labai labai atsiprašau. Tą dieną negalvojau ką sakau. Aš buvau supykęs... Aš niekada nenorėjau tavęs skaudyti. Prašau atleisk man,- ši kartą Leila neiškentė, numetusi lagaminą šalia puolė jam į glėbį.
-Aš irgi atsiprašau, kad su tavimi nekalbėjau ir sakiau, kad tu draugų neturi. Aš žinau, kad turi. Mačiau kaip tau nešė pelėdos laiškus,- pasakė Leila ir dar labiau suspaudė Tomą.
-Pamiršk, nebesvarbu... Einam, tėvai laukia prie mašinos. Magijos Ministerija davė automobilį, kad galėtumėm nuvažiuoti į King Kroso stotį.
-Tomai įsivaizduoji rytoj jau būsiu Hovartse. Aš būsiu Hogvartse. Merlino barzda! Aš busiu Hogvartse,- ji giliai įkvėpė ir iškvėpė ir pradėjo šokinėt bei cypt.
-Gerai supratau nereikia penkis kartus pakartot,- nusijuokė brolis ir abu patraukė prie automobilio

  -Vaikai ar tikrai nieko nepamiršot?- susirūpinus pažiūrėjo į abu savo vaikus mama.
-Mama tikrai nieko, tris kartus peržiūrėjau kambarį... Greičiau lendam pro ta sieną,- buvo matyt, kad Tomas nekantravo grįžti į mokyklą. Visa kelionę iki King Kroso stoties jis pasakojo nesamones ir buvo labai laimingas.

 -Gerai nieko nereikia aiškinti nes abu lindę pro sieną tai pirmyn,- tarė tėtis ir pastumėjo Tomą. Tomas Isibėgėjo ir ten kur turėjo būti 9 su ¾ peronas perbego siena. Lyg vietoj tos sienos būtų tiesiog pakeltas pledas. - Nagi Leila tavo eilė.
-Gerai tėti,- tarė Leila. Ji įkvėpė oro užsimerkė ir pradėjo bėgti į sieną. Pajautė tik vėjo gūsį ir išgirdo balsus bei pelėdų ūbavimus. Prieš ją stovėjo Hogvartso ekspresas, o ji pati buvo jau 9 su ¾ perone. Ji dar vis negalėjo patikėti, kad su tuo traukiniu kuris stovi prieš ją ji važiuos neužilgo į Hogvartsą.
-Leila paskubėk, nes nespėsim,- jau atsiradę perone praėjo tėvai su broliu. Ji skubėdama nuėjo paskui juos. Kai visa jų šeima sustojo Leila stovėjo prieš traukinio vagoną. Į jį lipo būriai vaikų, nes jau antrą kartą sušvilpė traukinys. Trečias kartas ir jis isvažiuos. Tad jiems vertėtų paskubėti.
-Štai ir viskas brangioji. Nepamiršk rašyt kaip sekas, į kokį koledžą patekai ar draugų susiradai,- nusišypsojo mama ir nubraukė nuo veido savo ašaras,- Ach atsiprašau... Tiesiog sunku patikėt, kad mano mažoji mergaitė jau išvažiuoja mokytis, sėkmės,- mama stipriai apkabino Leilą ir neužilgo paleido.
-Prižadu mama nepamiršiu rašyt, jau rytoj gausit laiška. Prižadu,- šį kartą priėjo tėtis ir apkabino savo mažąją mergytę.
-Jai kažkas atsitiks, visada prisimink, kad turi brolį. Jis būtinai apgins tave. Saugok save,- tarė tėtis ir paleido ją iš glėbio. Leila pamojavo abiems savo tėvams ir su Tomu nubėgo į traukinį. Tik įlipus traukinys pajudėjo.