Magiškas kristalas (Leilos ir Drako meilės istorija) Nutraukta.

21 Skyrius

Prieš pradedant noriu įspėti, kad bus šiek tiek scenų kurios gali būt nemalonios -13 amžiaus žmonėms. (Tai jums spręst)

21 Skyrius 

 Kai Leila pabudo vėl, Hario nebebuvo. Prie jos lovos sėdėjo Drakas ir žvelgė į ją. Leila jį pamačius nusišypsojo didžiausia šypsena kokią galėjo išsprausti.

 - Labas rytas, - tyliai tare Drakas.

 - Labas, - pavargusiu balsu tarė Leila.

 Ji lėtai pradėjo keltis iš lovos kai ją sustabdė Drakas ir paguldė atgal.

 - Tu turi ilsėtis, - su rūpesčiu tarė jisai.

 Leila piktai debtelėjo į jį.

 - Žinai Drakai, keista girdėti tai iš tavęs, - ji tarė ir padėjo galvą ant pagalvės.

 Jis tik nusišypsojo ir nieko neatsakė.

 Drakui buvo pačiam keista kaip jis eina iš proto dėl Leilos. Dėl jos jis galėjo padaryt bet ką. Jį ji varė iš proto. Jis norėjo Leilą laikyti savo rankose ir niekada nepaleisti, apsaugoti nuo pavojų. Bet suprato, kad to padaryt negali. Leila esa užsispyrusi ir jos niekaip nesulaikysi, kad ir kaip prašysi. Jis tą gerai žinojo.

 - Dėl pirmai... – Leila tyliai tarė.

 Drakas atsisuko į ją ir silpnai nusišypsojo.

 - Šš... Viskas gerai, - jis tarė ir atsirėmė į kėdės atlošą.

- Bet, - Leila vėl bandė pasiaiškint, bet nespėjus pabaigti Drakas ją pabučiavo. Ilgai ir švelniai.

 Atsitraukęs tarė :

- Sakiau, kad viskas gerai .

 Leila nusišypsojo ir pažvelgė link durų.

 - Kada galėsiu iš čia išeiti?

 Drakas gūžtelėjo pečiais.

 - Madam Pomfri nebuvo laiminga vėl pamatydama tave. Ji manė, kad tu turėsi proto. Na taip ji sakė tad gali čia būt dar kelias ilgas dienas.

 Leila suurzgė, bet nieko neatsakė.

 Leila susinervinus žingsniavo tarp ką tik pražydusių medžių. Jai nepatiko kas vyksta pastaromis saviatėmis. Nuo tada kai ją išleido nieko ypatingo neatsitiko. Tik tai, kad Drakas ėmė elgtis vis keiščiau. Jie jau retai kada susitikdavo, o kai susitikdavo jis būdavo pavargęs ir susinervinęs. Leila niekaip negalėjo sužinoti kas jam yra kadangi jisai nekalbėdavo.

 Atrodė, kad Drakas nebenori su ja bendrauti. Kuo toliau tuo jis šalčiau su ja elgėsi. Neapkabino, nebučiavo, nekalbėjo. Ir ta tyla kuri kadaise buvo jauki dingo. Tarp jų vyravo įtampa.

 Leila žinojo, kad kažkas yra. Nuo pat mokslų pradžios jis elgėsi itin keistai. Bet tada ji priprato ir nekreipė dėmesio, nors pradžioje ir bandė išsiaiškinti.

 Žinodama savo jausmus jam, Leila nesiruošia pasiduoti. Ji ir vėl kovos ir sužinos kiekvieną detalę apie tai kas vyskta jo gyvenime. Drakas padėjo Leilai dabar ji padės jam.

 Atsisėdus po medžiu Leila išsitraukė pargamento popierėlį ir plunksną. Pavilgdžius ją į rašalą parašė trumpą raščiuką.

 Susitinkam 17 vakarę astronomijos bokšte.

 L.S