Jutau, kaip šiltas skystis teka mano riešu. Viskas ką šią akimirką jaučiu, tai skausmas. Žiaurus ir nepakeliamas skausmas, kuris drasko mane iš vidaus ir išorės. Pasijutau silpnesnė. Drebančiomis rankomis apčiuopiau rankšluostį ir pridėjau prie kraujuoto riešo. Vos po kelių akimirkų, delnas, kuriuo laikiau tą medžiagą (rankšluostį) sušlapo. Supratau, kad kraujas suvilgdė rankšluostį, kuris išterliojo mano ranką. Dar palaikiau rankšluostį ir nusivaliau ranką. Pamečiau jį ant grindų ir nuleidusi žemyn rankovę nupėdinau į savo kambarį. Vos įėjusi užsirakinau. Kritau į lovą. Aš kvailė? Taip, tu kvailė. Atsakiau pati sau. Taip ir tęsiau savo monologą (pokalbis su savimi), kol neišgirdau kurtinančio spiegimo. Ignoravau. TUK TUK TUK.
-Atidaryk! - suklykė Elis. - Atidaryk, Bea! Staigiai!
Galėjau prisiekti, kad jos balse girdėjosi pykčio, baimės ir ašarų mišinys.
-Leave me alone! - surikau.
-Atidaryk, meldžiu tavęs, Beata! Iš kur tas kraujas vonioje?! Ar tu kažką sau padarei!? Meldžiu, - jos balsas visai palūžo. - atidaryk...
Lėtai nusėlinau prie durų.
-LEAVE ME ALONE! - surikau iš visų plaučių.
Staiga vėl įsivyravo tyla.
-Alright! - supykusi suriko. - bet... - ji atsileido. - jei kas, kreipkis, padėsiu kuo galėsiu.
Pavarčiau akis. Grįžau į lovą ir atsigulusi susisukau į kamuoliuką. Kas man daros? Nejau aš jau pasiekiau dugną ?Nejau mano 'depresiją' paėmė viršų? .... Neee. I don't think so. Bet... Nors... nee. Ką aš čia nusišneku?
-TU NESUPRANTI KĄ TU JAI PADAREI! - girdėjau sesers šūksnius. - AK TAIP?! Tai kaip tu paaiškinsi, kad ji...
Balsas nutolo ir daugiau nieko nebeišgirdau, nors nelabai man ir terūpėjo. Aš tiesiog noriu mirti. Susipjaustyti rankas, kojas, pilvą... viską, ką tik galima. Noriu nukraujuoti ir atsidurti ligoninei. Beata, raminkis!
-Oh, tylėkite! - surikau smegeninei.
Surimtėjau. Ar aš ką tik kalbėjau su savo 'smegenimis'? Pasijutau , kaip Smygolas (ar kas ten toks buvo) iš „Žiedų valdovo". Lėtai priliečiau riešą. Kraujas dar nebuvo pilnai sukrešėjęs. Bet jautėsi iškilimai odoje. Čiupinėjau ranką, nors skausmas buvo nenumalšinimas. Tikriausiai jo jus nesat patyrusios ir tikiuosi nepatirsite. Tai žiauriai skausminga, bet man viskas šią minutę atrodo vienodai. Spustelėjau ranką ir nejučia suklykiau per visą namą. Viena nevykėlė skausmo ašara išriedėjo. Pala... O kur mano tėvai? Nejau aš jiems neberūpiu? Nejau jie negirdėjo, kaip Elishabet rėkė apie kraują? Nejau... Pradėjau garsiai kūkčioti. Praktiškai rėkiau. Net nesureagavau, kaip užsnūdau.
/...../
Prieš mane stovėjo maža mergytė. Aš ją mačiau ir tai buvo keista. Juk aš akla?
-Mama, - jos balsas nuaidėjo.
Juodi trumpi plaukai ir rudos akys. Ji buvo graži ir miela. Ji lėtai ėjo prie manęs ir tai buvo iš ties kraupu.
-Mamyte, - ji priėjo prie pat manęs.
Pritūpiau, kad būčiau mergytės ūgio. Jos delnas greitai atsirado prie mano skruosto.
-Man skauda, - tarė.
Žiūrėjau į jos sudrėkusias akis. Iš jos atrodo bet kurią akimirką išsilies ašaros. Pajutau keistą ryšį jai. Šiokie tokie šiurpuliukai prabėgo pro mano pilvą. Jie buvo nemalonūs. Pažiūrėjau į mergytės pilvą. Suklykiau ir šiek tiek pašokau. Jos pilvelyje buvo suvarytas peilis.
-Man skauda... - pakartojo.
Pradėjau klykti, kviestis pagalbos... bet visur aplink juoda...
-Ištrauk peilį, mamyte, prašau... man skauda...
Lėtai drebančiomis rankomis suėmiau peilio rankeną. Užsimerkiau ir smarkiai trūktelėjau tą aštrų daiktą iš jos pilvo. Tamsoje subildėjo siaubingas mergaitiškas klyksmas. Pramerkiau akis. Mergaitė suglebo mano rankose.
-I love you, mommy, - jos mažos akutės sulipo.
-Ne! - pradėjau rėkti. - Ne, ne, ne!
/....../
-Aaaa! - pradėjau spiegti ir pašokau iš minkštų patalų.
Visa buvau išmušta šalto prakaito, o širdis daužės taip, lyg bandydama pasprukti nuo manęs. Skruostai buvo drėgni.
-Tai tik košmaras, tai tik košmaras, - murmėjau panosėje ir išlipau iš lovos.
Giliai kvėpavau ir tiesiog vaikščiojau nuo kampo iki kampo. Tuk, tuk, tuk.. Išgirdus tuksenimą pašokau. Tai buvo netikėta ir išgąsdino mane ne juokais.
-Kas ten? - virpančiu balsu paklausiau.
Išgirdau to, ko visai nesitikėjau. Nejau? Nejau aš vis dar sapnuoju? Ar kas man aklai kvailei paaiškins kur realybė, o kur košmarai ir sapnai?
