Buvo nejauku būti nepažįstamo žmogaus namuose.
-Tu alkana? - paklausė Styles.
-Ne, ne ačiū, - papurčiau galvą.
Melavau, ir mano skrandis nusprendė, kad taip jam nepatinka. Iš karto po mano atsisakymo jis garsiai suurzgė. Išgirdau krizenimą šalia.
-Nesijaudink, picos jau pakeliui...Taigi... Atsiprašau iš karto už tokį klausimą, bet koks jausmas būti aklai?
-Užsimerk, - paliepiau. - kaip jautiesi?
-Na, aš nieko nematau, - pasimetęs atsakė.
-O dabar įsivaizduok, kad ta tamsa tave persekioja visad. Tu nesugebi net suprasti kas dabar ar naktis, ar diena. Tu negali eiti kur tik nori.
-Na taip, tą suprantu, bet kaip jautiesi būtent TU.
Giliai įkvėpiau. Niekas manęs to nėra klausęs ir apie tai težino tik Sebastianas - Zayn.
-Aš ... Man... Mano atveju tai buvo nepakeliama.. Mane paliko vaikinas, o draugai palaipsniui pamiršo mane... Mama priversdavo jaustis mane kaip invalidę, kai nieko neleisdavo padaryti pačiai... Daktarai vis suteikdavo vilti, sakydami, kad tai tik laikina... Kol jais tikėjau net nesistengiau taikytis su šiuo invalidumu, - ašaros pradėjo ristis mano skruostais. - Mokslus baigiau privačiai... Pradėjau nekęsti savęs. Pradėjau... žaloti save...
Žodžiai užstrigo mano burnoje. Stipriai užsimerkiau. Pajutau apkabinimą.
-Viskas bus gerai... Nejau nėra jokios operacijos ar ko nors tokio?
-Viskas per daug sudėtinga... turiu omenyje situaciją. Operaciją galėtų daryti tik tuo atveju, jei man regėjimas grįžtų... o jis.. to nesiruošia daryti...
Dziiinnnnn...
-Picooos? - paklausiau.
-Tikriausiai. Svečių nelaukiau... lyg ir, - nusijuokė.
Po poros sekundžių mano uoslė aptiko skanų kvapą.
-Picos jau čia, - maloniai tarė. - tikiuosi mėgsti Havajų picą?
-Taip, bet aš nealka-
-Puiku, - nutraukė mane.Visą vakarą prakalbėjome ir valgėme picą. Jis buvo labai mielas, bet visą tą laiką nesugebėjau iš galvos išmesti Zayn. Koks tikslas buvo meluoti? Ar jis jautė ką nors man? Ar ir tai tebuvo kvailas melas? Naktį sunkiai, bet kažkaip užmigau... Bet prieš panyrant į sapnus prižadėjau sau - nuo šiol jokių vaikinų ar meilės mano gyvenime. ... PO poros savaičių...Rytas... Jokio jausmo nepajutau. Nejutau noro gyventi.. Lėtai pramerkiau akis ir pradėjau klykti...
