Teko kelis kartus sumirksėti, kadangi negalėjau patikėti, kad aš pagaliau matau.
-Mama, Elis, tėti? - graudžiai sumikčiojau.
-Ar tu ma-matai mus, Beata.
Pradėjau energingai linksėti. Elisabeth, mama ir tėtis apkabino mane. Vos jiems atsitraukus pradėjau apžiūrinėti kiekvieną detalę. Sesers kruopščiai ištiesinti plaukai, mamos ašarotos akys, tėčio ant krūtinės sukryžiuotos rankos... Aš mačiau viską! Baltoje paklodėje susidariusi raukšlė. Visos detalės atrodė tokios svarbios!
-Galit eiti kada tik norėsite, - pasakė daktaras. - Ir, Beata, sveikinu grįžus regėjimui.
Daktarui išėjus toliau nagrinėjau naują pasaulį. Buvau išsiilgusi spalvų. Baltos spalvos lubos, tamsiai rudi sesers ir mamos plaukai, šiek tiek pražilęs tėvas.
-Nori namo? - paklausė tėtis.
Linktelėjau.
Namuose apžiūrinėjau kiekvieną kampelį. Viskas buvo taip keista. Kambaryje apžiūrinėjau kiekvieną berniukų plakatą. Bet akys vis krypo ties Zayn. Ar tikrai gali būti, kad aš buvau jo mergina? Ar gali būti, kad Harry, Harry Styles laiko mane savo drauge? Žinojau, kaip sužinoti atsakymus. Susiradau savo seną laptopą.
Tris valandos, tris kvailos valandos. Skruostai buvo sudrėkę nuo nenustojančių tekėti ašarų. Iš kur tiek neapykantos! Pirštais nusišluosčiau skruostus ir nuėjau į vonią. Susitvarkiusi persirengiau.
-Mama, aš išeinu! - surikau.
Pasiėmiau pinigų iš senosios piniginės ir įsikišau į treninginių kelnių kišenę. Taip pat pasiėmiau telefoną, norėjau tiesiog nusiraminti. Gal išgerti Starbucks'o kavos... Patraukiau būtent ten. Visą laiką dairiausi ir stebėjau miestą. Jaučiausi, lyg čia būčiau pirmą kartą. Priėjau prie pastato kur yra, ar bent jau būdavo Starbucks. Mano antakiai pakilo, kai radau knygyną vietoje kavinės. Na, kodėl gi ne? Visgi aš jau čia. Įėjus mane pasitiko maloni atmosfera ir suskambėjo skambutis virš mano galvos.
-Laba diena, - pasisveikino moteris prie prekystalio.
Nusišypsojau jai. Čia buvo taip malonu.
-Tu čia pirmą kartą, - užkalbino mane ta pati moteris.
-Yeah, anksčiau čia buvo kavinė, argi ne? - pasidomėjau, gal aš tiesiog pasiklydau.
-Mergyt, kur tu buvai pastaruosius metus? - nusijuokė. - Bet taip, anksčiau čia buvo kavinė.
-Aš buvau... akla.
-Oh, - moters veide žaidė sumišimas. - Aš-aš aatsiprašau nežinojau.
-Viskas gerai.
-Nori arbatos? - pasidomėjo.
-Būtų visai malonu.
-Nueik į antrą aukštą, ten yra kavinukė. Galėsi paskaityti, atsigerti arbatos.. Na žinai, atsipalaiduoti.
Padėkojau ir greitai užlipau į antrą aukštą, kaip ir moteris sakė ten buvo kavinė. Užsisakiusi vaisinės arbatos ir pyrago gabaliuką. Taip pat susipažinau su Gianna. Malonia, mano amžiaus mergina. Po ilgio malonaus pokalbio mes apsikeitėme numeriais ir aš patraukiau namo.
-Čia ji, - mano ausis pasiekė mergaičių balsai.
