Pradėjau isteriškai juoktis. Ši tiek laiko. Šitoks melas... Šitiek jausmų... Akys prisipildė skysčių, kurių nenorėjau parodyti. Nuleidau galvą. Netyčia, visiškai netyčia iš mano lūpų išsklido skaudus kūkčiojimas.
-Mažut,-
-Neliesk manęs! - surikau ir grubiai patraukiau jo rankas nuo savo liemens.
-Beata, -
-Ša! Nekalbėk su manimi! Nenoriu tavęs daugiau gyvenime... - nutilau.
Matyti? Juk aš nematau. Taip, žinoma, juk aklai merginai galima meluoti. Suklupau.
-Beata, prašau išklausyk, - greitai sumalė Sebastianas, o tiksliau tai turėčiau vadinti ji Zayn?
-Ne, ne, man reikia namo, - blaškiausi.
Kur aš? Mes 100 procentų ne mieste. Būtų aplink girdėti klykiančios gerbėjos. Na, bent jau mes ne lauke... miesto lauke?
-Bea-
-ŠA! - suklykiau.
Aidas nuskambėjo ir supratau. Mes miške?
-Kur mes? - sutrikusi paklausiau.
-Mes- -pradėjo Malik, bet aš jį nutraukiau.
-Tiesiog užsikišk, Malik.
-Mieloji, - pasigirdo žemas balso tembras. - mes užmiestyje.
Mane apnyko panika. Užmiestis. Aš ir dar 5 vaikinai.
-Man reikia namo.. DABAR! - panikavau. - Ir, Malik, nedrįsk nė prasižioti!
-Aš galiu tave pavežti, - galėjau prisiekti, kad tai buvo... Harry.
-Ačiū, Harry, - šyptelėjau, nors tikėjau, kad tai atrodė tragiškai.
-Eime... - pajutau, kaip rankų porą prilietė mano liemenį ir švelniai stumtelėjo priekin.
Po gerų penkių minučių ėjimo vyriškas balsas prabilo:
-Mano nuomone, tu per jautriai reaguoji į tai, Beata.
-O kaip tu reaguotum? - piktai paklausiau.
-Na taip, bet, mergyte, jis tave įsimylėjęs. Tokios meilės jo akyse nemačiau net... Perrie...
-Perrie... - mano atmintis grįžo. - O tai jie išsiskyrę?
-Na taip, bet jie vis dar draugai... Ir beje nemanau, kad tau verta būtų pyktis su Zayn. Jus mylit vienas kitą...
-Tai ką tu man siūlai? Bėgti atgal jam į glėbį ir apsimesti, kad nieko nebuvo?! Harry, manau tu protingesnis, - prunkštelėjau.
-Aišku, kad ne iš karto šokti į glėby, reikia jam duoti gerą pamoką, - skardžiai nusijuokė. - tegu išsisrebia šią košę ir pasikankina šiek tiek.
Nusijuokiau po tokio patarimo.
-Įsiminsiu tai.
-Būtinai, o gal geriau važiuojam į mano butą? Nemanau, kad tavo tėvai norėtų tave pamatyti tokią...
-Iš kur tu žinai, kad gyvenu su tėvais? - suglumau.
-Patikėk, Zayn neužsikišdavo kalbėdamas apie tave, - nusijuokė. - tai, važiuosi pas mane?
-Oh, nenoriu būti našta tau...
-Nebūsi, kaip tik galėsim sukurti planą, kaip Zayn turėtų atsiimti už tokį didžiulį melą, - nusijuokė pikdžiugišku juoku.
-Tu tikrai nori jam atkeršyti už mane, - nusijuokiau.
-Tai aišku, juk tu jo mergina. Ir tu, na supranti, akla, ir tu gali nematyti kur reikės skelti antausį. Tai aš tai padarysiu už tave, - nutęsė.
-Aw, niekad nemaniau, kad tu toks mielas...
-Tu mane įžeidei! - nusijuokė.
-Ok, - trūktelėjau pečiais.- tik vis tiek nesuprantu, kodėl nori man padėti.
-Nes tu mano draugė.
Mano pilve suplezdeno drugeliai. Harry Edward Styles laiko mane savo drauge!
