Po mėnesio.
-Brangute, - kreipėsi į mane Sebastianas.
-Taip, zuiki? - paklausiau plačiai išsišiepdama.
-Šį vakarą ... supažindinsiu tave su savo... draugais, gerai?
-Žinoma, - nenustojau šypsotis.
Šiąnakt buvau visa jo, o jis - mano. Taip, tai buvo mano pirmasis karta!
-O kas ten per draugai? - smalsiai paklausiau.
-Mano geri, labai geri draugai, mažute.
-Ačiū už išsamų atsakymą, Sebastianai, - ironiškai tariau.
-Mh, - sumurmėjo man į viršugalvį.
-Ar dar ilgai važiuosime? - suirzusi paklausiau.
-Dar penkias minutėles palauk, katyte.
-Ooorrggh! - suurzgiau išliedama nervus.
Taip, nervinausi. O kas jei aš jiems nepatiksiu? O jei jie pasityčios iš manęs ir paliks mane vieną? Blogos mintys kankino mane.
-Jau? - paklausiau bandydama išvaryti paikas mintis.
-Ne.
-Jau? - prikandau lūpą.
Pasijutau, kaip asilas iš Šreko.
-Ne.
-Ar jau?
-Ne.
-Tikriausiai dabar?
-Ne! - suriko ir nurimęs pridūrė: - pranešiu, kai atvyksime.
Po kiek laiko tyloje mes sustojome. Automatiškai iš mano burnos išsprūdo:
-Jau?
-Taip! Taip! Taip!
Sukrizenau. Jis man padėjo išlipt.
-Eime, - stumtelėjo mane ir apkabino per liemenį.
Ėjome geras penkias minutes ir man jau atsibodo.
-Sebi, - sumurkiau. - kur tu po velniais vedi mane?
-Beata, jau greitai, - pakštelėjo į viršugalvį.
Ėjome toliau.
-Stok, - paliepė.
Sustojau, kaip liepta. Sebastianas apsikabino mane per liemenį iš nugaros. Dievinau tą jausmą. Per kūną laksto šiurpai, primenantys darbščiąsias skruzdėlytes.
-Ir ką mes čia darom? - tyliai paklausiau.
-Šhh, - nutildė mane jis.
Staiga išgirdau melodija. Melodija, kurios nepamiršiu iki paskutinio atodūsio. Melodija, kurios klausiausi kai buvo liūdna, kai buvo linksma, kai tiesiog neturėjau ką veikti, kai eidavau kur ir panašiai. Tai buvo vienintelės ir nepakartojamos grupės daina, kuri buvo „įaugusi" į mano kraują.
''You're insecure
Don't know what for
You're turning heads when you walk through the door
Don't need make up
To cover up
Being the way that you are is enough
Vos išgirdus tą balsą pasidarė kiek silpna. Atrodė, kad pats Liam Payne stovi keli žingsniai nuo manęs.
''Everyone else in the room can see it
Everyone else but you
Tas dvi eilutes dainavo visai šalia manęs ir tai privertė mane pasimesti. Priedainis prasidėjo. Bet galėjau prisiekti kažko trūko... trūko vieno balso...
''So c-come on
You got it wrong
To prove I'm right I put it in a song
I don't know why
You're being shy
And turn away when I look into your eyes
Kūnas nutirpo ir išmušė šaltas prakaitas. Dainavo Sebastianas, man, tyliai į ausį. Bet tada kodėl jo balsas skamba identiškai su Malik? Ir jis minėjo gerus draugus? Ar „One Direction" jo geri draugai? O gal čia tik dainos įrašas? DIEVE APŠVIESK MANE!! Daina baigėsi ir aš įsitikinau, kad tai nebuvo tik įrašas...
-Sveika, Beata, - pasisveikino keturi balsai.
Keliai sulinko, tad tvirtos rankos stipriau prilaikė mane.
-Se-se-se... - mikčiojau.
-Beata, aš noriu tau kai ką prisipažinti...
-Sebastianai? - sutrikau, kai blogos mintys vėl užplūdo mane.
-Aš nesu Sebastianas. Aš Zayn. Zayn Malik. Zayn Javadd Malik.
