/16/

453 21 0
                                    

-To net klausti nereikia, - nusijuokiau ir rankomis suradus jo rankas sunėriau mūsų pirštus.
-Tu tokia graži... - nutęsė jis pakštelėdamas į kaktą.
-Nors tavęs nematau, man tu pats gražiausias vaikinas, - nuoširdžiai jam šyptelėjau.
Jis paleido mano rankas ir aš sutrikau. Ar aš kažką ne taip padariau? Bet nusiraminau, kai jo rankos mane stipriai spustelėjo ir prisitraukė prie jo šilto kūno.
-Tu per daug miela, - susigraudinęs nusijuokė.
-Ar tu verki? - nustebau.
-Ką? Ne.... nevisai...
-Aw, - numykiau ir smarkiau jį apkabinau.
-Šiaip žadėjau laukti bent trečio pasimatymo, bet...
-Bet kas? - nesulaukusi paklausiau.
-Bet kai kas, - nusijuokė.
-Supyksiu, - sukrizenau.
-Ne, nesupyksi, - tvirtai tarė.
-Tada aš...
Nutęsiau.
-Tu...? - ragino mane.
Sulenkiau kojas ir išspyriau jį iš lovos. Jis spėjo sugriebti mano čiurnas ir aš nukritau ant jo.
-Sebastianai, - suzyziau.
-Beata, - pavaizdavo mane.
-Šiknius, - nusijuokiau ir įsitaisiau patogiau.
Ta prasme apžergiau jo liemenį. Padėjau galvą ant jo krūtinės.
-Tai mes čia taip ir gulėsime? - paklausė.
-O ką? Man tai labai patogu, - padėjau galvą, taip, kad jis galėtų matyti mano veidą.
-Man visur gerai, svarbu, kad būtum šalia, - patraukė nuo mano veido nepaklusnią plaukų sruogą.
-Nu tai ką tu ten norėjai pasakyti? - kamantinėjau.
-Nesakysiu.
-Užkutensiu, - nusijuokiau ir atsisėdusi ant jo pradėjau jį kutenti.
-Nebijau.
Jis kartu su manimi atsistojo ir kartu su manimi krito ant lovos užgriūdamas mane. Pasijutau, kaip įsiaudrinusi paauglė. Nusijuokiau nuo šios minties.
-Ko tu juokiesi? - sukikeno ir jis.
-Ai šiaip, pagalvojau, kad jaučiuosi kaip įsiaudrinusi paauglė... - prisipažinau.
-Ak taip? - nusijuokė.
Ir prisilenkė prie mano kaklo. Priglaudė lūpas prie odos ir pradėjo pūsti orą. Juokiausi, taip pat jaučiau, kaip aistra įkaitina mano kraują.
-Baik, - stūmiau jį nuo savęs vis dar kikendama.
-Niekada, - pakštelėjo man į lūpas.
Nustėrau. Visiškai nesitikėjau tokio jo poelgio.
-Beata, ar sutiksi būti mano mergyte? - paklausė.
-O ar aš dar ne tavo? - išsišiepiau.
-Aš turiu omenyje... - jis pasimetė.
Tada išgirdau gylu įkvėpimą, iškvėpimą.
-Ar sutiksi būti mano mergina?

Tamsoje ;; z.m. ✓Donde viven las historias. Descúbrelo ahora