Mission: Popular

Pirma Dalis

Niekada nemėgau būti dėmesio centre. Tuo labiau, kai iš tavęs yra tyčiojamasi... O tai vykdavo nuolat. Neturėjau draugų. Jų man jau ir nebereikėjo. Buvau pripratusi būti viena. Na, buvau šiek tiek moksliukė, atlikdavau visus namų darbus, vaikščiodavau į visas pamokas. O kiti dėl jo iš manęs juokdavosi. Pavyzdžiui Cameron. Nemėgau jo. Jis buvo geriausias mano brolio draugas, tačiau tai man nieko nereiškė. Rakštis subinėje... Tai jis buvo didžiausias mušeika mūsų mokykloje. Jis buvo blogiukas. Bent jau bandė tokiu būti. Norėjo pelnyti merginų dėmesį, besityčiodamas iš kitų ir vaikščiodamas nuolat sumuštais krumpliais ir prakirsta lūpa. Nežinau kodėl, bet jam tai puikiai pavykdavo. Visos mokyklos merginos dėl jo alpo. Taip, jis buvo simpatiškas. Bet aš jo nekenčiau..
-Norėčiau pagirti Elishą. Ji vienintėlė iš kontrolinio gavo dešimtuką. O visi kiti gavo neigiamus pažymius,- tarė biologijos mokytoja ir nusišypsojo man.
Klasėje pasigirdo gailestingos aimanos.
-O ne, ir vėl...
-Ką reikės pasakyti tėvams...
-Jei mes neturėtumėm gyvenimo ir visą laiką skirtumėm tik knygoms, galbūt tada ir mes iš kontrolinio gautumėm dešimtukus,- pašaipiu balsu tarė Cameronas ir iš šoninio suolo stebėjo mane.
-Na, gyvenime daugiau pasiekia tie žmonės, kurie stengiasi, o ne tie, kuriems mokslai nesvarbu, nes juk yolo,- bandė pajuokauti mokytoja, tačiau niekas iš jos pokšto nesijuokė. Nusišypsojau jai iš mandagumo.
-Aš bent jau gyvenime veikiu kažką įdomaus,- ginčijosi Cameron su mokytoja.
-Biologija taip pat gali būti įdomi. Juk kiekvienas žmogus yra skirtingas.
-Nesuprantu kaip toks šūdas gali būti įdomus...
-Cameron, duodu šimtą procentų, kad daugiau nei pusė šitos klasės kas dieną arba kas antrą dieną žiūri pornografinius filmus. Ir jiems yra įdomu. Kad ir kaip ten būtų, tai irgi yra biologija,- pasakė mokytoja rimtai ir visa klasė pradėjo juoktis.
Nuskambėjo skambutis. Pagaliau. Nekenčiau sėdėjimo klasėse, kuriuose niekada nebuvo oro...
Įsidėjau vadovėlį į kuprinę, užsimečiau ją ant peties ir nieko nelaukusi išskuodžiau namo.
-Ei, Elisha?- išgirdau Cameron balsą sau už nugaros,- kai ką pametei.
Apsisukau ir pažiūrėjau į jį.
-Ką?- paklausiau, patikrindama ar dar vis turiu telefoną. Tačiau jis vis dar buvo mano kišenėje.
-Gražų veidą,- tarė jis ir nusijuokė. Jo draugai pradėjo juoktis. Tarp jų buvo ir mano brolis. Jis tiesiog nuleido akis, batu paspardė akmenuką ant šaligatvio. Nash žinojo kaip Cameron elgiasi su manimi, tačiau jam tai nelabai rūpėjo. Na taip, manau nelabai malonu turėti tokią nevykelę sesę kaip aš, tačiau jis mano brolis ir jis turi apginti mane...
Apsisukau ir nuėjau toliau. Man Camerono pokštai nebuvo juokingi. Taip, galbūt aš nebuvau graži, tačiau grožis nėra svarbiausia žmogaus vertybė. Žmogus turi būti geras, malonus ir gerbiantis kitų žmonių jausmus. Daugiau nieko nereikia. Kaip visada sakydavo biologijos mokytoja: "Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir reikia priimti jį tokį, koks jis yra. Visi mes turime žmonių, kurie mus myli ir kurie nemėgsta mūsų. Mes taip pat turime žmones, kuriuos mylime ir kurių mes nemėgstame. Todėk reikia gerbti kiekvieną nuomonę.". Visiškai sutikau su mokytoja ir netgi nors širdyje nekenčiau Cameron, buvau jam dėkinga už tai, jog jis įvardija visus mano trūkumus ir dėl to aš žinojau, ties kuriuo dalyku galėčiau tobulėti. Stengiausi visur įžvelgti gerąją prasmę. Tada visos problemos nebūna tokios baisios kaip atrodo iš pradžių.