Mission: Popular

Trylikta Dalis

Užsidėjau trumpą pilką suknutę su gipiuriniu kaklu, nugara ir rankovėmis. Ji buvo viena iš mano mėgstamiausių. Ikišau savo kojas į juodus aukštakulnius, pažvelgiau į veidrodį.
Mano plaukai buvo sugarbanoti, bet ne per daug, akys apvedžiotos juodai, blakstienos kelis kartus perbrauktos tušu, lūpos nudažytos raudonai. Atrodžiau tikrai labai elegantiškai.
Nusišypsojau sau veidrodyje ir išgirdau nuskambant durų skambučiui. Lipau laiptais, Nash nubėgo prie durų.
-Aš atidarysiu!- sušukau.
Nash neklausė manęs.
Atidaręs duris, pamatė Cameron, pasisveikino ir uždarė duris tiesiai man prieš akis. Vos iš durų negavau į nosį.
-Gal atsargiau?!- sucypiau atidariusi duris.
Nash atsisuko į mane.
-Nežinojau, kad eini. Kur susiruošei?- paklausė Nash.
-Ten, kur ir tu.
Jis pakreipė galvą.
-Kur?
-Į vakarėlį.
-Tu?- pakėlė antakius jis.
-Ar negaliu?- susiraukiau.
-Gali, žinoma...
-Galiu apsimesti tavo mergina jei nori,- nusijuokiau.
Kartu su Cameron susižvalgėm.
-Patylėk,- nusijuokė jis ir šiek tiek išraudo.
-Ei, ar tu ką tik išraudai?- bakstelėjau jam į šoną,- kaip meegaaaaitė,- nusijuokiau.
Cameron juokėsi taip, lyg atrodė tuoj sprogs.
-Jūs būtumėt miela pora.
Atsisukau į Cam ir nusijuokiau.
-Klausykit, aš nežinojau, kad ten Elisha. Ji visiškai nepanaši į save,- tarė brolis rimtai ir savo didelėmis mėlynomis akimis pažiūrėjo tai į mane, tai į Cameron.
-Vistiek tai yra juokinga,- prunkštelėjo Cameron.
-Nekenčiu jūsų,- nusišypsojo jis.
Kai pagaliau priėjome namą, kuriame vyko vakarėlis, aš nervingai patryniau savo rankas vieną į kitą.
Cameron kumščiu prilietė mano petį, mirktelėjo. Nežinau kaip, tačiau jis vienu žvilgsniu galėjo sukelti man pasitikėjimą savimi. Tai buvo šaunu.
Nash užkalbino jo draugai ir jis pasiliko šnekučiuotis su jais, o mes su Cameron vaikščiojom po namus, ieškodami gėrimų.
-Kieno čia vakarėlis?- paklausiau.
-Deretto. Jis vienuoliktokas mūsų mokykloje.
Papurčiau galvą.
-Nepažįstų jo.
Cameron nusišypsojo.
-Ką aš turėčiau daryti šiame etape?
-Gali pabendrauti su vaikinais, svarbu, kad žmonės pamatytų, jog su kažkuo bendrauji. Pavyzdžiui dabar koridoriuje stovi merginos ir kalba apie mus.
Apsisukau.
-Tik nežiūrėk,- nusijuokė jis ir paėmęs mane už rankos atsuko mane,- aš esu sudomintas tavęs. Leisk man su tavim pasikalbėti.Taip kiti žmonės galvos, kad esi įdomi.
-O ar aš iš tikrųjų įdomi?- paklausiau.
Cameron pakreipė savo galvą tai į vieną, tai į kitą pusę ir tarė:
-Tau visai neblogai sekasi.
Pažiūrėjau sau į batus.
Cameron švelniai priglaudė savo delną man prie žandikaulio, atsuko mano veidą į savąjį.
-Ei, nesikuprink. Aš tavimi vis dar sudomintas. Stenkis atrodyti man kuo patrauklesnė, nusišypsok, bandyk man patikti.
-Nelaižysiu tau užpakalio vien tam, kad su manim pabendrautum,- tariau rimtai.
Cameron garsiai nusijuokė, užversdamas galvą.
-Čia ir yra tavo klaida. Tu nesistengi dėl to, kad kažkas bendrautų su tavim. Reikia atrodyti draugiškai, atrodyti taip, lyg norėtum su tuo žmogum bendrauti. Jei stovėsi kampe susirietusi ir nepratarsi nė žodžio, visus atstumdama, tada tikrai neišeis nieko gero,- paaiškino Cameron.
-Galbūt.
-O dabar eik ir pabendrauk su kitais,- nusišypsojo vaikinas.
Aš apsisukau ir iš lėto patraukiau minios link.
-Ei, Elisha?
-Ką?- atsisukau į Cam.
-Tu neatsisveikinai,- šyptelėjo jis.
-Maniau, mes dar susitiksim.
-Taip, bet tos merginos vis dar stebi.
-Tai... iki?- pasimetusi tariau.
Cameron nusijuokė.
-Tu turi mane pabučiuoti,- nusišypsojo jis ir aš greitai priėjusi prie jo, pakštelėjau jam į žandą,- arba galėjai tiesiog pamojuoti.
-Asilas..,- sumurmėjau ir nusijuokiau.
Broviausi pro minią, ieškodama nešokančio žmogaus, su kuriuo galėčiau susipažinti.
Staiga pajaučiau kaip kažkas suima mane už riešo ir nusitempia į lauką. Per žmones galėjau pamatyti tik merginos šviesius plaukus, laisvai krentančius jai ant nugaros. Tada ji iš visų jėgų trenkė man per veidą.