Mission: Popular

Aštunta Dalis

Antras etapas tą kartą sekėsi kur kas geriau. Žmonės vertina kitus pagal išvaizdą ir tai iš tiesų yra labai neteisinga. Nors ir man nesisekė, vaikinai stengėsi man padėti, patys sugalvodavo apie ką kalbėti. Keli vaikinai netgi patys mane užkalbino. Gavau tris telefono numerius. Nė vienam nesiruošiau skambinti, paprašiau jų numerių dėl to, kad Cameron liepė.
Kitą rytą atsikėliau, atlikau savi rytinį ritualą, vėl užsidėjau savo nutampytą džemperį, džinsus ir jau norėjau eiti į mokyklą, bet kažkas paskambino į duris. Už jų stovėjo Cameron.
-Labas,- pasisveikinau.
-Kur tavo... rūbai?
-Kol kas dar nenoriu eiti į mokyklą taip atrodydama.
-Kodėl?
-Man tiesiog... nejauku. Aš bijau, kad galiu suklysti.
Cameron atsiduso.
-Ketvirtas etapas: pasirodymas mokykloje su nauju įvaizdžiu.
-Galbūt rytoj?
-Kam daryti rytoj, jei gali šiandien?
Prikandau lūpą.
-Ar padėsi man jei suklysiu?
-Tu nesuklysi.
Abu nutilom
-Ar Nash jau išėjo į mokyklą?
-Taip. Ką tik.
-Tuomet einam į tavo kambarį. Tau reikia pasikeisti,- tarė jis ir staigiai pagriebęs mane už riešo, nusitempė į mano kambarį.
Vos tik įžengėme pro slenkstį, jis puolė prie mano spintos, ištraukė juodą trumpą suknelę, davė aukštakulnius ir liepė apsirengti.
-Gal gali nusisukti?- nusijuokiau.
Cameron staigiai apsisuko.
-Nėra nieko ko nebūčiau matęs.
-Vistiek nenoriu tau gadinti vaikystės.
Cameron nusijuokė.
-Užsek užtrauktuką,- pasakiau ir atsisukau į jį nugarą. Cameron iš lėto užsegė suknelės užtrauktuką nugaroje.
-Kiek liko laiko?- paklausiau.
-Pusvalandis. Ar suspėsim?
-Nesijaudink dėl to.
Cameron ištiesino man plaukus, padėjo man pasidaryti makiažą. Žinoma, neatrodžiau taip, kaip išėjusi iš grožio salono, bet buvau graži. Labai graži.
-Aš vis dar negaliu patikėt, kad čia tu,- nusijuokė Cameron.
-Aš taip pat,- pasakiau ir paskutinį kartą pažvelgusi į savo atvaizdą veidrodyje, nusišypsojau sau ir išlėkiau pro duris.
-Mes vėluojam,- aiktelėjau, pažiūrėjusi į laikrodį, ir paspartinau žingsnį.
-Nieko baisaus,- bandė raminti mane Cameron.
-Aš niekada nevėluoju...
Kai pasiekėme mokyklą jau buvo praėję pusė anglų kalbos pamokos. Mokytojai labai nepatikdavo, kai kas nors vėluodavo...
Įžengiau pro klasės duris, iš karto už manęs ir Cameron.
-Atsiprašau, kad pavėlavau,- tariau ir atsisėdau į savo vietą.
Visi sužiuro į mane, šiek tiek pasimečiau.
-Tu tikriausiai supainiojai klases. Čia anglų kalba dešimtokams.
-Ne. Aš nesupainiojau klasių.
Mokytoja sutriko.
-Ar galėtum prisistatyti?
-Elisha Grier, mokytoja,- nusišypsojau.
Pažvelgiau į Cameron, jis vėl prispaudė savo smakrą prie kaklo, padarydamas rinkes. Vos laikiausi neklykdama kaip kiaulė per visą klasę. Nusisukau nuo jo, tyliai nusijuokiau ir bandžiau nukreipti savo mintis į pamoką.