Visą dieną iš galvos vis negalėjau išmesti to šlykštaus vaizdo, kai Courtney įgrūdo savo liežuvį Cameron į gerklę... Feee... Nežinau kodėl man tai turėjo rūpėti, bet tai tiesiog... buvo šlykštu...
Gulėjau lovoje ir žiūrėjau į lubas. Vis dar vilkėjau pižamą su zuikučiais, buvau visa susivėlusi ir, kaip spėjau, užtinusi...
-Elisha, pas tave atėjo!- sušuko į mano kambarį įsiveržęs Nash.
-Kas?- susiraukiau.
-Cameron,- nusivaipė jis.
-Kaaas?- dar labiau susiraukiau,- pasakyk, kad aš ne namie.
-Aš nemeluosiu savo draugui. Kelkis,- tarė jis ir išėjo iš mano kambario.
Užsiklojau galvą antklode. Niekur nesiruošiau eiti. Norėjau tiesiog visą dieną būti namie ir su niekuo nebendrauti.
Staiga ant manęs kažkas užšoko, nutraukė antklodę nuo galvos ir pradėjo laižyti veidą. Išgirdau Cameron juoką. Prakeiktas Cameron ir jo haskis.
Šuo letenomis atsistojo man ant pilvo, pradėjo mindžioti mane ir vėl laižyti veidą.
Nebeatlaikiau ir pradėjau juoktis.
-Cameron, patrauk tą savo šunį!- sušukau per visus namus su šypsena veide.
Klykiau, kai šuo savo liežuviu perbraukė man per akį ir švelniai pradėjo kandžioti mano nosies galiuką.
-Cameron!- sucypiau dar kartą, tačiau Cam tik stovėjo, žiūrėjo ir juokėsi iš manęs.
Vos tik sugebėjau sekundėlei patraukti šunį, atsisukau į Cameron, kuris laikė savo telefoną rankoje ir mane filmavo.
-Cam!- vėl sušukau,- prašau, patrauk savo šunį!
Į kambarį atlėkė mano cypimą išgirdusi mama.
-Ei, ką čia daro tas šuo?! Ką tik sutvarkiau namus!- sušuko mama.
-Maksai, ateik čia,- liepė Cameron, tačiau šuo neklausė, todėl vaikinas turėjo nutempti jį nuo lovos už antkaklio.
-Cameron, ką čia darai?- paklausė mano mama.
-Norėjau pakviesti Elishą pasivaikšioti kartu,- nusišypsojo jis.
-Aš šiandien blogai jaučiuosi,- tariau ir pati nepatikėjau.
-Gerai tu jautiesi, renkis ir eik su Cameron,- liepė man mama.
Pasižiūrėjau į ją kreivu žvilgsniu.
Ji pakilnojo antakius.
-Bet man bloooga...
-Išeisi į lauką- pagėrės,- pasakė man mama.
Kad ir kaip nenorėjau eiti su Cameron į lauką, klausiau mamos... Visada jos klausiau, kad ir ką ji man sakytų.
Apsirengiau laisvus marškinėlius, džinsinius šortukus, apsiaviau sportbačiua ir kelis kartus šepečiu perbraukiau per plaukus. Jokio makiažo...
Išėjau į kiemą, kur manęs jau laukė Cameron.
-Tu labai patikai Maksui,- nusišypsojo jis,- ir tavo pižama su zuikučiais labai miela.
Išraudau
-O ar tau būtina filmuoti kiekvieną mano gyvenimo akimirką?- paklausiau.
-Tai buvo miela.
-Nepasakyčiau.
-Nes nematei iš šono,- nusišypsojo Cameron.
-Ar galiu gatvėje rodytis be makiažo?- paklausiau.
-Žinoma, bet tada stenkis nesutikti pažįstamų.
-Kodėl? Ar makiažas tai taip svarbu?
-Ne, tieisiog jei tu su makiažu atrodai gražiai, o be- ne, tada žmonės pamatę tave be makiažo galvos, kad tu negraži.
Susiraukiau.
-Nori pasakyti, kad be makiažo atrodau negraži?
-Neatrodai, bet kiti žmonės gali tave priimti kaip tokią. Supranti, kai tu bandei kalbinti atsitiktinius žmones be makiažo, tu kalbėjai tik su pensininkais, o kai buvai su- su tavimi kalbėjosi vaikinai.
-Kas išvis sugalvojo tokią nesamonę kaip makiažas...
Cam nusijuokė.
-Manau, kad nereikia vertinti žmogaus pagal išvaizdą..,- tyliai tariau.
-Taip, bet ne visi taip galvoja.
-Ar tu galvoji taip?
-...Kartais.
-Tai ne atsakymas. Arba taip arba ne.
-Kartais,- pakartojo Cam.
Visą laiką mes vaikščiojome gatvėmis, beveik nekalbėjome. Jau visai prie namų paklausiau:
-Koks bus kitas etapas?
-Dar nežinau,- ištarė jis.
-Nori pasakyti, kad sugalvoji etapus tada, kai kas nors šauna į galvą?
-Na, juk nesu profesionalus mokytojas.
Pakilnojau pečius.
-Vistiek turėtų būti kažkoks planas.
-Nežinau,- tarė Cameron.
Tą kartą jis buvo labai nekalbus. Atrodė taip, lyg jį kankintų kažkokie neatsakyti klausimai galvoje... Jis buvo kažkoks... pasimetęs.
-Na tai aš eisiu,- pasakiau ir pamojavau jam, kai buvome visai šalia mano kiemo.
-Iki,- pasakė Cameron.
Jaučiau, kad kažkas jam negerai, tačiau tiksliai negalėjau pasakyti kas.
Suėmiau durų rankeną ir jau buvau pasiruošusi atidaryti duris, kai Cameron pasakė:
-Septintas etapas: pritapimas prie populiariųjų.
YOU ARE READING
Mission: Popular
FanfictionKartais gyvenime yra sunku priimti kuriuos nors sprendimus. Niekada negali žinoti jie yra geri ar vis dėl to tu eilinį kartą suklydai...