Mission: Popular

Septinta Dalis

-Trečias žingsnis: makiažas,- pasakė Cameron, kai mes buvome visai netoli grožio salono.
-Tikrai? O tai būtina?
-Ir ne ir taip,- nusijuokė jis,- makiažas paslėpia tavo trūkumus ir išryškina veido bruožus, tokius kaip lūpos ar akys. Dėl to jis yra reikalingas.
Moterys grožio salone buvo labai mandagios, paklausė kaip sekasi, pagyrė mane, esą buvau labai miela. Kurgi ne, juk jos turi elgtis mandagiai su savo klientais...
Cameron atsisėdo ant fotelio, kur sėdėjo visi laukiantieji žmonės, pasiėmė žurnalą, pavartė jį ir padėjo atgal.
Pasižiūrėjau į jį, nusišypsojau, o jis prispaudė savo smakrą prie kaklo, taip padarydamas tikriausiai daugiau nei dešimt rinkių ant savo kaklo. Mano garsus juokas nuaidėjo per visą grožio saloną, rankomis susiėmiau už burnos, keli žmonės atsisuko į mane, keistai pažiūrėjo.
Merginos žingsnis po žingsnio darė man makiažą, paskui prilipdė blakstienas, nulakavo nagus. Bijojau sužinoti viso to kainą, tačiau buvau pasiryžusi padaryti bet ką, kad tik būčiau graži.
Atmerkiau akis, buvo šiek tiek sunku mirksėti su naujomis, ilgomis blakstienomis. Nedrįsau žiūrėti į veidrodį. Tik pažiūrėjau į Cameron, kuris vartė žurnalą.
-Cameron?
Jis pakėlė galvą, pažiūrėjo į mane, sustingo.
-Kaip atrodau?- nusišypsojau.
Cameron šiek tiek išsižiojo, jau atrodė, jog kažką nori sakyti, tada užsičiaupė.
-Labai gražu,- pagaliau tarė jis.
Aš apsisukau ir pažvelgiau į veidrodį. Mano antakiai buvo išpešioti ir šiek tiek paryškinti, akys dar didesnės nei įprastai, lūpos raudonos, o skruostikauliai beveik švietė iš tolo, plaukai buvo ištiesinti.
-Atrodai tikrai stulbinančiai,- pagyrė visažistė.
-Ačiū,- nusišypsojau.
Sumokėjau už visas procedūras, kurios buvo atliktos man ir kartu su Cameron išėjome iš grožio salono.
Atrodžiau iš tiesų elegantiškai. Vilkėjau juodą glaustinukę, juodą odinį sijoną ir aukštakulnius. Nebuvau panaši į senąją Elishą. Ir man tai patiko.
-Koks ketvirtas etapas?- paklausiau Camerono.
-Tu dar neįvykdei antrojo, prisimeni?
-Man gan neblogai sekėsi,- suzyziau.
-Tau gan neblogai sekėsi su pensininkais,- pabrėžė jis.
-Na... taip, bet. Ar būtina būnant populiariai bendrauti su žmonėmis?
-Jei su niekuo nebendrausi, tu niekam nebūsi įdomi.
-O jeigu bendraučiau tik su tavim?
-Tada visi laikytų tave keista.
Atsidusau.
-Man nesiseka tai daryti.
-Visko galima išmokti...
Abu nutilome.
-Ar manai, kad esu stora?
-Ką?- nusijuokė Cameronas.
-Aš tik noriu žinoti. Be jokio gailesčio, tiesiog sakyk, ar iš tikrųjų aš esu stora?
-Ne. Yra už tave lieknesnių, tačiau tu dar nesi stora. Žinoma, kilogramus galima numesti ir tai būtų geriau.
-Vadinasi aš jau ant ribos?
-Panašiai,- tarė Cameron ir pasikasė kaklą.
Vėl abu nutilom.
-Taigi, antras etapas...