Mission: Popular

Dvidešimta Dalis

Eidama iki kito, matematikos kabineto, dairiausi aplinkui, bandydama akimis surasti tą prakeiktą Cam.
Kaip manot, ar aš jį radau? Tai žinoma. Tačiau tik vos pamačiau jį, man staiga pasidarė taip silpna, kad net paleidau savo rankinę iš rankų... Visa tai šokiravo mane. Net negalėjau pajudėti iš vietos...
Cameron už rankos vedėsi Courtney. Mergina šypsojosi jam. Atrodė taip, lyg būtų labai laiminga pora. Mano akyse susikaupė ašaros. Pakėliau savo rankinę nuo grindų ir apsimesdama, kad viso to nemačiau, ėjau į kitas pamokas. Jis nekalbėjo su manim. Jis nesistengė man nieko paaiškinti. Nors kitą vertus, jis neturi man ko aiškint... Tarp mūsų nieko nebuvo. Aš tiesiog buvau per daug naivi, kad galėjau pagalvoti apie mus kaip apie porą. Cameron ne toks. Jam nepatinka pastovumas. Cam galėtų keisti merginas kas dieną ir, manau, jam tai patiktų...
Puiku... Tegul tada taip ir daro. O aš rūpinsiuos savo reikalais.

*Po pamokų*
Vos tik grįžau namo, veidu kritau į lovą, ašaros nepaliaujamai krito mano skruostais. Keikiau save, kodėl buvau tokia kvaila ir kodėl, po velnių, galėjau pagalvoti apie mus kaip daugiau nei draugus, jei mes net nesam peržengę pažįstamų statuso... Supratau, kad visiškai nepažįstų Cameron. Viskas ką mes veikėmė kartu, visi tie "tobulėjimo etapai" tai buvo tik apgaulė... Jo jausmai man buvo tik mano vaizduotė. Juk nebuvo galima tikėtis, kad iš tikrųjų toks kaip Cameron gali paversti moksliukę, pabaisą Elisha Grier į populiarią gražuolę ir tapti pora su ja. Tai yra neįmanoma. Tai yra nesveikai nesveika. Netgi neturiu žodžių kaip tai apibudinti.
Tiesiog...
Aš buvau beviltiška.
Ir viskas...

Atsikėlusi kitą rytą, jaučiausi vis dar psichiškai palūžusi. Turbūt dar niekada nesijaučiau taip bjauriai. Nuėjau į tualetą, pritūpiau prie klozeto ir giliai pakvėpavau, norėdama nusiraminti. Mano širdis daužėsi kaio pašėlusi. Įkišau du pirštus sau į gerklę ir išvėmiau visą savo skrandžio turinį. Pasakiau mamai, kad skauda skrandį ir nėjau į mokyklą. Taip... daugiau išeičių nemačiau... nors ir žinojau kaip blogai tai yra.
Visa drebanti atsiguliau į lovą. Mano veidas buvo išbalęs, akys paraudusios. Atsirakinau savo telefoną, kuris rodė jau be penkiolikod devynias- laiką, kai prasideda pertrauka iš pirmos pamokos. Įsivaizdavau Cameron ir Courtney liežuvį jo burnoje. Mane vėl supykino. Ir vėl išvėmiau visą savo sktandžio turinį, nors jame jau nieko nebebuvo.
Sušiktas Cameron...
Sušikta Courtney...
Sušiktas gyvenimas...
Ir sušikta aš, kad vis dar apie tai mastau...