Mission: Popular

Keturiolikta Dalis

Staiga pajaučiau kaip kažkas suima mane už riešo ir nusitempia į lauką. Per žmones galėjau pamatyti tik merginos šviesius plaukus, laisvai krentančius jai ant nugaros. Tada ji iš visų jėgų trenkė man per veidą.
-Daugiau nelįsk prie mano vaikino, kale!- sušuko ji.
Mano skruostą išmušė baisus skausmas. Susiėmiau už savo žando, akyse susikaupė ašaros, tačiau stengiausi neapsiverkti.
-Kas, po velnių, tau negerai?!- sušukau ir pakėliau galvą. Man prieš akis išryškėjo perkreiptas Courtney veidas.
-Jei dar kartą pamatysiu tave su savo vaikinu,- papurtė galvą ji,- nežinau ką tau padarysiu,- tarė ji ir nuėjo atgal į vidų.
Kalė... Tikra kalė...
Neketinau pasiduoti tai šlykštynei. Pasitaisiau savo plaukus, nuėjau atgal į namo vidų ir stengiausi pabaigti savo užduotį. Neketinau baigti to, ką pradėjau.
Vos tik įžengiau pro duris, pamačiau pirmą pasitaikiusi vaikiną ir pirštu pabaksnojau jam į petį. Jis atsisuko į mane šiek tiek pasimetęs.
-Ar turi merginą?- paklausiau.
-Ne,- jis atsakė man ir nusišypsojo.
-Ar turi gerbėjų?
-Na... galbūt. Nežinau,- pagalvojo jis.
-Ar nori pašokti?- išspaudžiau dirbtinę šypseną.
-Žinoma,- plačiai nusišypsojo jis ir paėmęs mane už rankos nusitempę į šokių aikštelę.
Jis nieko nepasakė savo draugams ir paliko juos tam, kad galėtų pašokti su manimi. Negalėjau patikėti... Nuo kada vaikinai palieka savo draugus dėl manęs?
Šviesiaplaukis viena savo ranka apsikabino mane aplink liemenį, o kita suėmė mano ranką ir sunėrė pirštus.
Nusišypsojau ir bandžiau pataikyti į ritmą. Tiesą sakant, man sekėsi nekaip...
-Koks tavo vardas?- paklausė jis pasilenkdamas man prie ausies, kadangi per muziką beveik nieko nesigirdėjo.
-Elisha. O koks tavo?
-Orijus, Orikas arba Oris. Vadink kaip nori,- šyptelėjo jis.
Orijus turėjo šviesius, išbalintus plaukus, kurie tiesiog švietė iš toli, mėlynas akis. Jo ūgis siekė maždaug metrą ir aštuoniasdešimt centimetrų ūgį. Vaikinas buvo lieknas, tačiau per jo marškinėlius galėjai įžvelgti jo krūtinės raumenis.
-Ankščiau nemačiau tavęs.
-Ankščiau nevaikščiodavau į vakarėlius,- nusišypsojau.
-O gaila..,- tyliai tarė jis.
Bendrauti su žmonėmis man sekėsi tikrai puikiai. Ypač su vaikinais. Susipažinau su daugeliu žmonių iš mano mokyklos, kurių prieš tai dar tikriausiai gyvenime nesu mačiusi. Jaučiau Cameron žvilgsnį. Jis vis dar stovėjo prie gėrimų ir stebėjo mane.
Nusišypsojau Cameron, bešokdama su kažkokiu vaikinu, jis tik iškėlė nykščius į viršų ir šyptelėjo man. Buvo tikrai labai smagu.
Kol Courtney neatėjo prie Cameron ir neįsisiurbė jam į lūpas viduryje svetainės...