Mission: Popular

Aštuoniolikta Dalis

-Ar pagaliau galiu sužinoti koks yra kitas etapas?- suirzusi paklausiau Cameron, kai jis tik vedėsi mane į savo kambarį ir nieko neatsakė.
Nash paskutiniuoju metu buvo liūdnas. Nors ir apsimetė, kad toks nėra, galėjau aiškiai matyti, kad jis meluoja. Visada pastebiu tokius dalykus. Iš tikrųjų, didžiąją savo laiko dalį praleidžiu su Cameron, o Nash tuo metu būna vienas namie. Man gaila jo, tačiau visiškai nenorėčiau, jog jis sužinotų ką mes veikiame laisvalaikiu ir matytų kaip beviltiškai stengiuosi įveikti kiekvieną etapą...
-Cameron,- suzirziau. 
-Dar vienas dalykas ko tu turėtum išmokti tai kantrumas,- tarė jis ir atidaręs duris į savo kambarį, įleido mane pirmą. 
Atsidusau, klestelėjau ant jo lovos. Jis nugara atsirėmė į savo kambario duris, savo rudomis akimis pažiūrėjo į mane, atlošė galvą.
-Tai?- vėl nekantriai tariau. Jis tik nusišypsojo.
-Cameron, aš tiesiog noriu kuo greičiau viską išmokti, gerai?
Vaikinas greitu žingsniu priėjo prie manęs, pritūpė prie lovos, tiesiai prieš mane, pasižiūrėjo į savo pirštus, tada man į akis. Aš beveik nekvėpavau.
Cameron staigiai prispaudė savo lūpas prie manųjų, suėmė mano galvą savo rankomis. Aš dėl kažkokių priežasčių atsakiau į jo bučinį. Na, tiesą sakant, jis buvo patrauklus vaikinas. Netgi labai. Ir jei tai buvo dar viena užduotis, norėjau kuo greičiau ją įveikti. Bėda buvo tame, kad aš nežinojau kodėl jis tai daro... 
Cameron lėtai atsitraukė nuo manęs, aš vis dar buvau užsimerkusi, siekiau jo lūpų, tačiau jos jau buvo per toli...
Cameron nusišypsojo.
-Aštuntas etapas: išlikimas ramiai kebliose situacijose.
-Ar tai buvo kebli situacija?- pakėliau antakius.
-Jei aš būčiau visiškai nepažįstamas žmogus ir tiesiog sutikęs tave gatvėje pabučiuočiau, ar tai nebūtų keista?
Linktelėjau.
-Bet tu esi pažįstamas.
Cameron šiek tiek pamastė.
-Palauk truputį,- tarė jis ir išėjo pro kambario duris.
Stovėjau kambaryje viena, apsidairiau. Jo kambarys iš tikrųjų buvo labai gražus, netgi pati užsimaniau gyventi panašiame.
Netrukus pro duris užėjo Cameron, kuris ant galvos buvo užsimaukšlinęs beretę ir prisiklijavęs dirbtinius ūsus.
Nusijuokiau iš jo.
-Dabar aš nepažįstamasis,- greitai jis suvėlė ir vėl priėjęs prie manęs, bandė pabučiuoti, tačiau aš nusisukau, rankomis užsidengiau veidą ir pradėjau garsiai juoktis.
-Cameron, tu tikrai nesveikas,- nusijuokiau.
-Kas tas Cameron? Aš Jack,- tarė jis rimtai ir apsikabino mane per liemenį,- tavo dailus užpakaliukas, mergyte. Gal nori užeiti pas mane į namus? Aš turiu saldainių?
-Aš nemėgstu saldainių,- sucypiau per visus namus iš juoko.
Cameron vis dar buvo apsikabinęs mane per liemenį. Jis iškėlė mane ir nusinešė į kitą kambarį, tada numetė ant minkštos didelės lovos ir už kojų nutempė mane nuo jos ant žemės. Pats nusviedė savo beretę į kitą kambario galą, pažiūrėjo į mane savo juokinga veido išraiška.
-Cameron, aš tuoj susprogsiu. Man skauda pilvą,- nusijuokiau ir susiėmiau už pilvo.
Cam taip pat nebeatlaikė ir pats nusijuokė.
-Elisha, tu nesijuoksi taip, kai prie tavęs prisikabins kažkoks nepažįstamasis,- dailiai nusišypsojo jis.
Susiriečiau į kamuoliuką, vėl susiėmiau už pilvo. Maniau tuoj uždusiu.
-Nori tęsti?- paklausė Cam ir ištiesė ranką man.
Aš atsikėliau, pasitvarkiau rūbus ir linktelėjau.
-Žinoma.
Vėl atsiradome Cameron kambaryje, jis vėl užėjo pro duris.
-Dabar aš Carter,- rimtai pasakė jis.
-Cam, tu nė kiek nepasikeitei. Carter neturi ūsų,- vėl nusijuokiau.
-Ar tu tikra?
-Taip,- šypsojausi.
-Tai ką man padaryti? Persidažyt plaukus?- nusišypsojo jis ir ranka perbraukęs per savo galvą išėjo iš kambario.
Kitą kartą jis išpūtė savo akis, kad atrodytų didesnės ir šiek tiek nužemino savo balso toną.
-Kas tu dabar?- paklausiau.
-Nash. Nash Grier,- tarė jis ir pasižiūrėjo į savo nagus.
-Nash taip nedaro,- nusijuokiau.
Cameron priėjo prie manęs, papūtė savo lūpas, aš nubėgau į kitą kambario galą, nesuvaldomai juokiausi.
-Cameron, aš nežinau ką aš išmoksiu šitam etape,- vėl nusijuokiau, šokinėdama per lovą, kai Cameron gaudė mane per visą savo kambarį.
Jis sustojo, užsidėjo savo rankas sau ant liemens ir tarė:
-Iš tikrųjų ir aš nežinau ko tu išmoksi,- nusijuokė jis.
-Žinai, kad tu nesveikas?- plačiai nusišypsojau ir atsisėdau ant jo lovos.
-Yasss!- pasakė jis ir padarė tą kvailą veidą su rinkėmis ant kaklo.
-Ar aš įveikiau aštuntą etapą?- paklausiau.
-Mes dar nebaigėme jo,- atsiduso jis ir atsisėdo ant lovos šalia manęs,- ką tau sakė mokytoja dėl to stalo?- paklausė Cam nusijuokdamas.
-Nieko. Sakė, kad daugiau taip nedaryčiau,- nusišypsojau.
-Ir viskas?
-Viskas...
Cameron nusijuokė.
-Kas yra?- paklausiau.
-Atsimeni, kai Nash tave kabino?- nusijuokė jis vėl. Tik šįkart garsiau.
-Užsičiaupk,- nusišypsojau.
-Ne. Tai juokinga,- vis dar juokėsi jis.
-Visai ne.
Jis atsistojo nuo lovos, nuėjo durų link.
-Nori arbatos?- paklausė jis manęs.
Aš linktelėjau.
Cameron išėjo pro duris, o aš sėdėjau kambaryje viena. Pasižiūrėjau į savo nagus. Praėjo maždaug penkios minutės, atsistojau, jau norėjau eiti į virtuvę, tačiau vos tik atidariau kambario duris, prieš mane išdygo Cameron.
-Dabar aš Cameron Dallas,- greitai pasakė jis ir priglaudęs abu nykščius prie mano lūpų, juos pabučiavo.
Aš nusišypsojau.
-Kodėl tu nesipriešini?- paklausė Cam ir nusijuokė.
Pakilnojau pečius.
-Nematau priežasties kodėl turėčiau priešintis.

__________________________________
Yassss:D aš nežinau, man šita dalis buvo... keista, neįptasta, lempiška, beprasmiška ir pan. Kaip ir daugelis buvusių dalių:D ką manot jūs? Kaip galvojat kas bus kitose dalyse? Ar jums labiau patinka Emeron/Calisha (cam ir elisha) ar Erter ( carter ir elisha) :D damn it net vardu sugalvot normaliai negaliu :DDD