Mission: Popular

Septyniolikta Dalis

Buvo chemija. Po skambučio nuėjau į klasę ir atsisėdau į savo suolą. Niekada nemėgau chemijos. Niekada jos nesupratau, tačiau stengiausi suprasti iš visų jėgų. Kad ir kaip ten būtų, mano chemijos vidurkis buvo septyni ir jis buvo geriausias iš visos klasės. Vis tiek buvau moksliukė...
Kaip ir visada, sėdėjau viena. Cameron sėdėjo su kažkokiu vaikinu, kurio vardo nežinojau. Na, daugiau iš klasės su niekuo nebendravau, taigi...
Pro klasės duris įėjo Carter. Pamatęs mane jis nusišypsojo ir priėjęs prie manęs, atsisėdo į mano suolą.
-Nežinojau, kad mes klasiokai. Tu naujokė?- paklausė jis.
-Ne,- nusijuokiau.
-Kodėl aš ankščiau nemačiau tavęs?
Pakilnojau pečius.
-Galbūt tiesiog nepastebėdavai.
Carter pažiūrėjo į mane, primerkęs akis. Aš suprunkščiau.
-Tiesą sakant aš ankščiau atrodžiau kiek kitaip. Nutariau pasikeisti.
-Koks buvo tavo tikslas?
-Ką?- nesupratau.
-Kodėl sugalvojai pasikeisti?
Pakilnojau pečius.
-Norėjau būti graži.
-Nes..?
-Carter,- nusijuokiau.
-Aš tik noriu žinoti,- nusišypsojo jis.
-Iš manęs tyčiojosi. Ir aš atrodžiau kaip moksliukė. Niekas nepastebėdavo manęs. Buvau tik paprasta Elisha. O dabar aš kitokia. Jaučiuosi gražiai. Ir iš manęs nebesityčiojasi, kad esu moksliukė, stora ar panašiai.
Carter šiek tiek išsižiojo.
-Manau atsimenu tave. Elisha Grier? Nešiodavai didelius džemperius. Maniau šoki hip-hop'ą,- nusijuokė Carter.
Pažiūrėjau į jį kreivai.
-Tiesiog tavo stilius man priminė hip-hop'o šokėja. Man taip pasirodė,- nusišypsojo jis.
Nusisukau nuo jo ir atsiverčiau vadovėlį.
-Iš manęs ankščiau irgi tyčiojosi. Vadino "čiurka" ir panašiai, bet paskui jie išėjo iš mokyklos ir viskas,- tarė jis.
Aš vėl atsisukau į jį.
-Tu pasikeitei neatpažįstamai,- pasakė jis.
-Ačiū,- šyptelėjau.
-Taigi... Kaip jūs susipažinot su Cameron? Jis nesivedžioja bet kokių merginų prie mūsų stalo, manau, kad tarp jūsų kažkas... yra?
Aš nusijuokiau.
-Neee,- pasakiau besišypsodama,- aš senai jį pažinojau.
-Žinoma, Cameron pažįsta visi,- tarė jis su šypsena veide,- bet kaip jūs pradėjot bendraut?
-Aš Nash sesė.
Carter šiek tiek susiraukė.
-Pala... tu įvaikinta?
-Ne,- nusijuokiau,- aš tikra Nash sesė.
-O dieve... Elisha Grier, čia ir kvailam aišku,- nusišypsojo jis.
-Tik kol kas niekam nesakyk, gerai?- paprašiau.
Carter linktelėjo.
-Reynolds! Tyliau!- sušuko mokytoja, žiūrėdama į Carter.
Carter apsimetė, kad kažką užsirašinėja ir smarkiai įspausdamas tušinuką, rašė savo vardą ant stalo.
-Ką tu darai?- tyliai paklausiau, nors tai labisu nuskambėjo kaip priekaištas ar kažkas panašaus.
-Nori pasakyti, tu niekada nerašei nieko ant stalo?
Papurčiau galvą.
-Galbūt pats laikas,- nusišypsojo Carter ir pabaigęs rašyti savo vardą, pradėjo piešti kažkokias rodykles.
Paėmiau tušinuką sau į rankas, atkimšau, pavarčiau rankose, vėl padėjau ant stalo.
Pažiūrėjau į Carter kuris jau beveik baigė savo meno kūrinį.
Vėl pasiėmiau tušinuką ir priglaudžiau jį prie stalo. Kuo giliau įspaudžiau širdelę į kietą medieną, dailiai išvedžiojau "Eli" ir pažvelgiau sau į dešinę, kur piktu veidu į mane žiūrėjo chemijos mokytoja.
"Dabar tai man bus..."- pagalvojau.