Mission: Popular

Dešimta Dalis

-Tau puikiai sekėsi mokykloje,- pasakė Cameron man.
Abu gulėjome ant lovos jo kambaryje, žiūrėjome į lubas. Tiesą sakant, pirmą kartą buvau jo kambaryje. Ir čia buvo gan jauku.
-Man vis dar nesiseka bendrauti su žmonėmis,- tyliai pasakiau prisimindama Dorianą,- šiandien mane atstūmė viena mergina. Ji palaikė mane elitine ir galvojo, kad ketinu kaip nors pasityčioti iš jos.
-Na, tu atrodai kaip elitinė.
-Ar išvaizda gali pakeisti žmogaus asmenybę?- tyliai paklausiau.
-Manau, kad gali.
Abu nutilom.
-Tada aš nenoriu daugiau keistis. Noriu būti senoji Elisha.
Cameron staigiai atsisėdo, pažiūrėjo į mane.
-Elisha, nejuokauk, tau puikiai sekasi.
Užsidengiau veidą rankomis, atsidusau.
-Kodėl tu iš viso su manim bendrauji?
Cameron nutilo.
-Tu paprašei manęs pagalbos.
-Bet tu pats pasiūlei.
Pažiūrėjau jam į akis.
-Ar tau nepatinka mano draugija?
-Tiesiog... Ankščiau tu tyčiojaisi iš manęs. Kas dabar pasikeitė?
-Galbūt supratau, kad tu esi kitokia?
-Supratai, kad Nash nemalonu turėti tokią moksliukę sesę?
-Ne. Tiesiog stengiausi tau padėti.
Cameron atsigulė atgal, šalia manęs.
-Ar nori keliauti prie penkto etapo?- paklausė Cameron.
Papurčiau galvą.
-Nagi, bus smagu.
-Koks jis?
-Penktas etapas: facebook ir instagram.
-Kas tas instagram?
Cameron keistai pažiūrėjo į mane.
-Tu rimtai nežinai kas yra instagram?
-Kas tai?
-Ten gali kelti savo nuotraukas, maisto nuotraukas, ką tik nori. Ten yra visas tavo gyvenimas: kaip gyveni, ką veiki, ką valgai, su kuo draugauji. Tiesiog talpini visokias nuotraukas.
-Kam tai reikalinga?
-Kad kiti galėtų sekti tavo gyvenimą.
-Tai keista.
Cameron nusijuokė.
-Galbūt. Taigi... tau reikia gražių nuotraukų, kurias galėtum įkelti į facebook ir instagram.
-Kodėl?
-Nes visos merginos taip daro.
-Gal galim praleisti šį etapą?- nusijuokiau.
-Kodėl?
-Aš nefotogeniška,- pasakiau ir delnais užsidengiau veidą.
-Nepamiršk, kad dabar tu atrodai kitaip.
Cameron atsistojo nuo lovos, paėmė fotoaparatą, gulintį ant stalo ir išsitempė mane į lauką.
-Stok štai čia, ant kelio. Dabar pasitaisyk plaukus. Ne, apsimesk, kad juos taisaisi.
-O kam?- nusijuokiau.
-Tai atrodo gražiai.
-Motina, Terese, kur aš pakliuvau?- nusišypsojau.
-Štai taip, šypsokis toliau. Sulenk vieną koją. Gražu. Pažiūrėk į mane, dabar žiūrėk į kelią. Papurtyk plaukus. O dabar einam pas mane į namus,- įsakinėjo man Cameron.
-Jaučiuosi, kaip tikroje fotosesijoje.
-Taip ir yra,- nusišypsojo Cameron,- dabar tau reikia kažką persirengti. Kad atrodytų, jog fotografuota kitą dieną.
Nusijuokiau.
-Štai mano marškinėliai,- tarė jis ir padavė man savo juodus marškinėlius.
-Marškinėliai ant suknelės?
-Ne. Tik marškinėliai.
-Tu gal juokauji?- susiraukiau.
-Ne, merginos taip fotografuojasi.
-Na, galbūt aš ne tokia.
-Viskas bus gerai, pamatysi.
Norom, nenorom užsidėjau Cameron marškinėlius, kurie vos dengė mano užpakalį.
-Aš tikrai taip nesifotografuosiu, Cameron.
-Nusiramink. Stok prie sienos.
Padariau kaip jis liepė. Buvo nejauku stovėti priešais Cameron ir jo fotoaparatą vien su marškinėliais...
-Šiek tiek patempk marškinėlius į apačią, atsiremk į sieną. Gerai. Dabar permesk plaukus į kitą pusę ir žiūrėk į grindis. Ištempk kaklą, šiek tiek prisimerk, pirštais priliesk savo kaklą.
-Cam, aš to nedarysiu. Nenoriu atrodyti kaip kokia kalė,- piktai pasakiau.
-Tu ir neatrodai.
-Bet jaučiuosi,- tariau ir išėjusi iš kambario į kitą persirengiau atgal į savo suknelę. Grįžau pas Cameron.
-Šiandien aš nenusiteikusi ką nors daryti. Susitiksim rytoj,- pasakiau ir pasiėmiau savo telefoną nuo Cameron lovos.
-Atsiųsiu tau nuotraukas į facebook, prisijunk šiandien vakare.
-Pagalvosiu,- tariau ir išėjau iš Cameron namų.
Nenorėjau virsti tokia, kokia mane laikė Doriana. Norėjau būti savimi, tik su kita išvaizda. Nežinau kaip tos kekšiškos nuotraukos galėjo paversti mane populiaria...