It Was Just Another Way

26 Dalis

Šiandien 7 nėštumo mėnuo. Tiek aš, tiek Zayn susitaikėme kad esu nėščia, ir abu labai laukiame už dviejų mėnesių į šį pasaulį ateinančios mūsų dukrytės.

Zayn kasdien dirba kelias valandas mažiau, kad galėtų skirti daugiau laiko mums. Žinoma, dabar dar nėra tai būtina, bet jis to nori, todėl uždrausti negaliu.

Staiga mano mintis nutraukė mano telefonas, kuris pradėjo skambėti.

'Taip, Zayn ' pasakiau pakeldama ragelį.

'Kaip tu jautiesi šiandien ? Man atsirado nenumatytų reikalų, todėl užtruksiu kelias valandas ilgiau darbe ' pasakė jis.

'Zayn, viskas gerai. Dirbk ir nesijaudink. Jeigu kažkas nutiks, aš tau paskambinsiu' pasakiau nusišypsodama ir padėdama ranką ant savo labai išsipūtusio pilvo.

'Ar tu įsitikinusi ? Aš galiu viska atidėti, ir parvažiuoti. Labai jūsų jau pasiilgau ' Zayn pasakyti žodžiai privertė mane išsišiepti , ir dabar supratau kad esu pati laimingiausia moteris planetoje.

'Aš tavęs pasiilgau labiau, bet pasimatysime kai baigsi visus darbus ' pasakiau jam.

'Gerai, paskambinsiu tai iš kart kai važiuosiu namo'

'Gerai, Zayn'

'Lexa?'

'Mhm?'

'Aš labai tave myliu'

'Aš tave labiau, mano pasauli' pasakiau nusišypsodama.

Kai baigėme kalbėti, pagulėjau lovoje dar kelias minutes, iki kol neužsimaniau šokolado.

Nuėjau iki virtuvės, tačiau jokio šokolado spintelėje nebeliko.

Manau nieko nenutiks, jeigu nuvažiuosiu jo nusipirkti.

Apsimoviau savo batus, ir laisvą striukę. Kadangi dabar pavasaris ir oras lauke geras. Pasiėmiau raktelius nuo savo mašinos ir užrakinusi namus nuėjau link jos.

Gera vėl sedėti už savo mašinos vairo, kadangi Zayn neleidžia man vairuoti jokio automobilio. Žinau, tai jau per daug, bet man patinka kai jis šitaip mumis rūpinasi.

Po kelių minučių kelio, jau buvau prie parduotuvės.

Išsirinkau keltą įvairių skonių šokoladų, pasiėmiau ledų ir guminukų ir visko kas skanu.

Kai jau už viską sumokėjau, grįžau į savo automobilį ir patraukiau link namų.

Pastačiau automobilį taip, kaip jis stovėjo prieš tai, tad Zayn nė nesupras kad buvau kažkur išvykusi.

Pasiemiau maišelį ir patraukiau ramiai link namų.

Pasidėjau visus skanumynus ant spintelės ir sudėjau juos į dėžutę, kurioje laikomi skanumynai.

'Mhm' kažkas suprunkštė man už nugaros

Atsisukau ir pamačiau ten stovintį Zayn.

Ramiai nuėjau prie jo ir kiek galėdama arčiau prisiglaudžiau prie jo. Jis taip pat mane stipriai apkabino.

'Ir ką man su tavimi daryti ?'

'Aš tikrai labai norėjau šokolado, ir matai aš sveika ' paskiau jam nusišypsodama.

'Jeigu nesilauktum, nuauščiau tave' pasakė jis nusijuokdamas.

'Ir kokia būtų ta bausmė?' paklausiau nusisukdama ir pasiimdama šokoladą į rankas.

Jis priėjo prie manęs ir patraukes mano plaukus pradėjo bučiuoti mano kaklą. O prie savo užpakalio drąsiai galėjau jausti jo ego.

'Iškruščiau tave taip, kad mėnesį negalėtum paeiti ' pasakė jis.

'Jokia čia bausmė ' pasakiau.

'Zayn ' sušaukiau ir kiek galėdama stipriau įsikibau į jį.

'Lexa kas vyksta ?? ' šaukė jis.

'Zayn, man skauda' pasakiau kai jutau kažką bėgant mano kojomis.

'Zayn, tai kraujas. ' Sakiau jam parodydama savo visiškai kruviną ranką.

Mačiau nerimą ir pasimetimą jo akyse. Jis paėmė mane ant rankų ir po kelių minučių keliavome ligoninės link.

'Tai viskas, Zayn' pasakiau verkdama ir vis dar šaukdama iš skausmo.

Mačiau kaip jis verkia, kaip jo skruostais rieda ašaros.

'Mūsų vaikas, Zayn... Jo nebėra..' tai buvo paskutiniai žodžiai kuriuos ištariau, prieš man netenkant sąmonės.